„Gerai, kad turime tam tikrą aiškumą. Įstatymo reguliavimas turėtų būti keičiamas, šiek tiek žinome, kad buvo suplanuotas ir ruoštas SADM paketas dėl galimų įvairių korekcijų antroje pensijų pakopoje, bet buvo laukiama KT vertinimo, kuria kryptimi gal reikėtų papildomai koreguoti šią sistemą“, – Eltai teigė M.Lingė.
„Dabar turėdami atsakymus, įsigilinus į nutarimo teisinius aspektus, bus galima parengti šias Konstitucijos neatitikimus ištaisančias nuostatas, pirmiausia koncentruojantis į kriterijų ir aplinkybių apibrėžimą, kas yra laikytina svarbiomis aplinkybėmis“, – pažymėjo jis.
M.Lingė aiškino, kad turi būti aiškus sutarimas, kokia apimti gali vykti pasitraukimas iš pensijų kaupimo sistemos bei reikia atsakyti į kitus klausimus. Anot jo, Seime šių klausimu bus imamasi nedelsiant.
„Turbūt turi būti labai aiškus sutarimas, kad būtų kiek įmanoma objektyviai įvertinantys dalykai ir atsakoma į tokius svarbius klausimus, kokia apimtimi gali vykti pasitraukimas, ar jis yra besąlyginis, ar turi būti kažkaip diferencijuojamos tos sumos, kurios buvo įmokomos gyventojų ar kurioms buvo naudojamos valstybės lėšos“, – kalbėjo konservatorius.
„Suprantame, kad kaupimo sistemoje dalyvauja ne tik žmogaus kaupiami pinigai, bet kaip paskatų sistema prisideda ir valstybės biudžeto lėšos. Turime atsakyti į klausimus, įsigilinant į KT nutarimą, nuosekliai peržiūrėti ir iš Vyriausybės gavę pakeitimus, Seime jų imsimės labai nedelsdami“, – pabrėžė jis.
Parlamentaras tikino, kad labiausiai suprantamas pavyzdys, kokios galėtų būti svarbios aplinkybės išeinant iš pensijų kaupimo sistemos – sunkios ligos atvejis.
„Labiausiai suprantamas pavyzdys – sunkios ligos atvejis, ar tik ta kryptimi bus apsiribojama, ar bus daugiau įvardijamų aplinkybių, tai be abejonės bus sąlygota KT išaiškinimo, labiau įsigilinus bei tariantis, kas dar galėtų būti laikoma tokiomis ypatingai svarbiomis aplinkybėmis“, – sakė Seimo narys.
ELTA primena, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.
KT nagrinėti Pensijų kaupimo įstatymo atitikimą Konstitucijai pateikė 39 Seimo opozicijos nariai. Jie abejojo įstatymo konstitucingumu, nes jame nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose. Taip pat jie kėlė klausimą ar pensijų fondo dalyvio galimybė iki 12 mėn. sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų kaupimo fondą, atitinka asmens teisę disponuoti savo nuosavybe.
2023 m. spalį Seimas po pateikimo nepritarė Prezidentūros inicijuojamiems pakeitimams pensijų kaupimo sistemoje. Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlė Pensijų kaupimo įstatyme numatyti pensijų kaupimo dalyviui teisę vieną kartą per visą dalyvavimo kaupime laiką gauti vienkartinę ne didesnę kaip 25 proc. sukaupto turto dydžio išmoką.
Tačiau parlamentas po pateikimo pritarė liberalo J.Varkalio siūlymui suteikti galimybę tiek sulaukusiems, tiek nesulaukusiems pensinio amžiaus pensijų fondų dalyviams gauti ne tik periodines išmokas, bet ir vieną kartą iš savo sukaupto turto išsiimti 10,8 tūkst. eurų.
Pateiktas projektas numato, kad tiek sulaukę, tiek nesulaukę pensinio amžiaus asmenys, tačiau sukaupę daugiau nei 10,8 tūkst. eurų, turi teisę gauti vienkartinę (arba periodinę) išmoką iki 10,8 tūkst. eurų.
Visgi, Seimas nusprendė toliau projekto nesvarstyti, kol nebuvo sulaukta KT nutarimo.
