„Konstitucijai prieštarauja šiame įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių. Taip yra varžomos pensijų fondo dalyvio nuosavybės teisės“, – ketvirtadienį teigė KT pirmininkas Gintaras Goda.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
„(...) nėra pagrindo teigti, jog toks varžymas yra būtinas siekiant konstituciškai svarbaus tikslo – užtikrinti kuo didesniam skaičiui pensijų kaupimo dalyvių didesnes pajamas senatvėje“, – konstatuoja KT.
„(...) tokiu teisiniu reguliavimu asmens nuosavybės teisės varžomos labiau, negu reikia minėtam konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, ir taip yra pažeidžiamas Konstitucijos 23 straipsnis, kuriame įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, konstitucinis proporcingumo principas, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų“, – pažymima išaiškinime.
Taigi KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.
KT nagrinėti Pensijų kaupimo įstatymo atitikimą Konstitucijai pateikė 39 Seimo opozicijos nariai. Jie abejojo įstatymo konstitucingumu, nes jame nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose. Taip pat jie kėlė klausimą ar pensijų fondo dalyvio galimybė iki 12 mėn. sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų kaupimo fondą, atitinka asmens teisę disponuoti savo nuosavybe.
LIPFA: įstatymu nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigia, kad kaupiantiesiems leidus išsiimti savo finansus, turi būti išlaikomas sistemos stabilumas. Asociacijos komentare pabrėžiama, kad sukauptą turtą būtų galima išsiimti tik „iš esmės pasikeitus gyvenimo situacijai“.
„Kiek galime spręsti pagal Konstitucinio Teismo žodžiu išsakytus argumentus, realizuojant pensijų kaupimo dalyvio teisę į disponavimą savo turtu, pagrindinis tikslas – kaupimo sistemos nuoseklumas bei stabilumas – turėtų būti išlaikomas ir toliau. Tai reiškia, kad pensijai sukauptą turtą kitais tikslais turėtų būti galima naudoti tik susiklosčius išimtinėms aplinkybėms, iš esmės pasikeitus gyvenimo situacijai“, – ketvirtadienį savo „Facebook“ puslapyje skelbė LIPFA.
„Pritariame KT, kad įstatymu nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai dėl naujų gyvenimo aplinkybių dalyvavimas kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis“, – pabrėžiama reakcijoje.
Taip pat asociacijos komentare tikinama, kad reikalingos aiškiai nustatytos priežastys leidžiančios išsiimti finansus.
„Svarbu išsianalizuoti gerąsias kitų pažangių šalių praktikas, aiškiai nusistatyti išskirtines svarbias priežastis. Kaip tai ateityje atsispindės teisės aktuose ir koks bus surastas šio privataus pensijų turto panaudojimo balansas, priklausys nuo įstatymų leidžiamosios valdžios apsisprendimo“, – rašoma tekste.
Visgi, LIPFA mano, kad patikslinus kaupimo ir pasitraukimo sąlygas, kaupimas pensijų fonduose taps patrauklesnis visuomenei.
„Ypač pozityviai vertiname tai, kad patikslinus kaupimo sąlygas ir aiškias galimo pasitraukimo taisykles, II pensijų pakopos sistema taps dar patrauklesnė kaupiantiesiems“, – aiškinama tekste.
Galiausiai LIPFA komentare tvirtinama, kad antros pakopos pensijų sistema yra efektyvi, veikia sklandžiai ir atitinka tvarios sistemos principus.
ELTA primena, kad 2023 m. spalį Seimas po pateikimo nepritarė Prezidentūros inicijuojamiems pakeitimams pensijų kaupimo sistemoje. Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlė Pensijų kaupimo įstatyme numatyti pensijų kaupimo dalyviui teisę vieną kartą per visą dalyvavimo kaupime laiką gauti vienkartinę ne didesnę kaip 25 proc. sukaupto turto dydžio išmoką.
Tačiau parlamentas po pateikimo pritarė liberalo J. Varkalio siūlymui suteikti galimybę tiek sulaukusiems, tiek nesulaukusiems pensinio amžiaus pensijų fondų dalyviams gauti ne tik periodines išmokas, bet ir vieną kartą iš savo sukaupto turto išsiimti 10,8 tūkst. eurų.
Pateiktas projektas numato, kad tiek sulaukę, tiek nesulaukę pensinio amžiaus asmenys, tačiau sukaupę daugiau nei 10,8 tūkst. eurų, turi teisę gauti vienkartinę (arba periodinę) išmoką iki 10,8 tūkst. eurų.
Visgi, Seimas nusprendė toliau projekto nesvarstyti, kol nebuvo sulaukta KT nutarimo.
