Pernai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pasiekė 200 tūkst. Šiais metais jų priskaičiuojama jau 227 tūkst. Tai – 8,1 proc. visų Lietuvoje gyvenančių žmonių skaičiaus. Daugėja ir atvykstančių dirbti užsienio šalių gyventojų: šiuo metu skaičiuojama, kad Lietuvoje yra 114 tūkst. tokių asmenų.
Praėjusiais metais dėl saugumo priežasčių buvo panaikinti leidimai gyventi Lietuvoje 197 Baltarusijos piliečiams, 25 leidimai Rusijos piliečiams. 951 leidimas nebuvo išduotas Baltarusijos piliečiams ir 163 leidimai – Rusijos piliečiams.
„Skaičiai sąlyginai dideli, palyginti su ankstesniais metais. Dabar jau galime matyti, kad sugriežtintos priemonės duoda rezultatų: pastaraisiais mėnesiais į Lietuvą atvykstančių Baltarusijos piliečių skaičius auga daug mažesniu tempu nei per pirmą praėjusių metų pusmetį, o Rusijos piliečių skaičius pradėjo mažėti“, – situaciją spaudos konferencijoje įvertino Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Šiais metais Migracijos departamentas toliau tęs Rusijos ir Baltarusijos piliečių saugumo patikras, taip pat daug dėmesio skirs ir neteisėtos pilkosios migracijos, kai užsieniečiai, pasinaudodami teisėtos migracijos galimybėmis, gauna leidimus gyventi bandydami jais pasinaudoti neteisėtu būdu, prevencijai.
Jei pernai Migracijos departamentas labiau tikrino transporto sektoriaus įmones, tai šiemet daugiau dėmesio sulauks statybų sektorius. „Jau atlikę keletą patikrinimų pastebime, kad pasitaiko įmonių, kurios deklaruoja, kad statys kažkokį objektą, bet iš tiesų ten nieko nevyksta. Šioje srityje stipriname bendradarbiavimą su Valstybine darbo inspekcija“, – minėjo E.Gudzinskaitė.
Konferencijoje taip pat dalyvavusi Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kalbėjo apie pareigą sprendžiant darbo jėgos trūkumo, humanitarines problemas nepražiūrėti grėsmių nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis.
„Augantis užsieniečių srautas savaime sukelia iššūkių – reikia daugiau pajėgumų, kad galėtume užtikrinti kontrolę. Pernai priimta 16 tūkst. sprendimų uždrausti atvykti užsienio piliečiams į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Šiemet per kelis mėnesius priimti 244 tokie sprendimai“, – skaičiavo ministrė.
Nuo šių metų pakeista laikinų leidimų gyventi išdavimo tvarka – sugriežtintos procedūros. Dėl to 34-ioms įmonėms uždrausta teikti tarpininkavimo raštus, pačių raštų atšaukta 6711.
Nuo 34 iki 31 sumažintas ir išorės paslaugų tiekėjų padalinių skaičius, uždaryti padaliniai Libane, Jordanijoje bei Šri Lankoje. Prašymai Indijoje priimami tik tikrais pagrindais. Sugriežtinus procedūras – įvedus išankstinę peržiūrą – per praėjusius tris mėnesius iš 20 tūkst. prašymų 38 proc. atmesta.
Taip pat buvo sugriežtintos administracinės priemonės: įmones ir užsieniečius tikrina Migracijos departamentas, policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kartu su Valstybine darbo inspekcija, Valstybine mokesčių inspekcija.
Šiais metais per sausį–vasarį patikrintas 641 užsienietis. Nustatyta 17 nusikalstamų veikų.
2023 m. už imigracijos taisyklių nesilaikymą administracinė atsakomybė pritaikyta beveik 6 tūkst. asmenų.
Sustiprinta ir užsieniečių kontrolė, kai už piktnaudžiavimą Migracijos taisyklėmis pernai atsisakyta išduoti arba pakeisti laikiną leidimą gyventi, arba jie buvo panaikinti 6112 asmenų, o vos per du šių metų mėnesius tokių asmenų būta jau 1,8 tūkst.
Rengiamas ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisų projektas. Pataisomis siekiama griežtinti reikalavimus įmonėms, kurios kviečia į Lietuvą dirbti užsieniečius, griežtinti jų įdarbinimo sąlygas – nustatoma pareiga darbdaviui įsipareigoti įdarbinti užsienietį visą darbo laiką.
Taip pat siūloma grąžinti reikalavimą darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir patirtį. Kartu siūloma riboti darbą keliems darbdaviams – užsienietis galėtų dirbti ne daugiau nei pas tris darbdavius.
„Dabar leidžiama dirbti keliems darbdaviams. Todėl deklaruoja, kad atvyksta dirbti pas vieną darbdavį, bet patikrinus randi, kad pas tą darbdavį, kuris turėtų būti atsakingas už užsienietį, šis tedirba vieną valandą, o kitas darbo valandas dirba pas dešimt kitų darbdavių. Realiai nebesuseksi, pas ką jis dirba, – apie landas, kuriomis naudojamasi, pasakojo E.Gudzinskaitė. -
Pagal trūkstamas profesijas lengviausia gauti leidimą gyventi ir dirbti vairuotoju arba statybų sektoriuje. Čia ir stebime didžiausią piktnaudžiavimą“.
Norima įvesti ir tokią naujovę: jei užsienietis nėra pateikęs mokesčių deklaracijų, kai tokia pareiga numatyta Lietuvos teisės aktuose, atsirastų papildomi laikino leidimo gyventi neišdavimo pagrindai.
Be to, siūloma leisti dirbti tik leidimą turintiems užsieniečiams. Tai reiškia, kad būtų atsisakoma galimybės dirbti į Lietuvą atvykusiems beviziu režimu arba su Šengeno viza.
