„Antros pakopos pensijų fonduose sukaupti pinigai yra žmonių asmeninės lėšos ir yra jų nuosavybė, laikinai patikėta pensijų fondams valdyti. Jeigu žmogaus netenkina pensijų fondo pasiekti rezultatai, jis turi turėti galimybę bet kada pasiimti tuos pinigus, pasitraukti bei pats nuspręsti, kur juos alternatyviai kaupti.
Darbo partijos frakcija yra užregistravusi ne vieną įstatymo pataisą, garantuojančią žmonėms tokią teisę. Vienas iš tokių siūlymų – visai neriboti iš pensijų fondų išimamos sumos. Lietuvos žmonės yra finansiškai raštingi ir patys gali spręsti kaip jiems disponuoti savo pinigais“, – teigia Seimo pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis.
Jis taip pat laikosi nuomonės, kad automatinis įtraukimas į pensijų kaupimo sistemą yra prievartos mechanizmas ir jo reikėtų atsisakyti.
„Jeigu antros pakopos pensijų fondai būtų patrauklūs vartotojams, žmonės patys į juos eitų, matydami pridėtinę vertę. O jeigu fondų veikla yra tokia, kad reikia prievartinio įtraukimo, o paskui būtų ribotos galimybės išeiti ar nebūtų savo pinigų pasiėmimo galimybės, reiškia nei patys fondai, nei egzistuojanti sistema neatitinka žmonių interesų. Žmonių sukaupti pinigai yra konstitucinė jų nuosavybė ir jie patys turi turėti galimybę spręsti, ką su jais daryti“, – sako Seimo narys A. Mazuronis.
Darbo partijos lyderis skeptiškai vertina pasiūlymus nurodyti, ką žmogus ketina daryti su iš pensijų fondų paimtais pinigais.
„Sukaupti pinigai yra žmonių nuosavybė ir žmonės turi turėti galimybę ta nuosavybe disponuoti. Savaime suprantama, kad pasiimdami dalį pinigų, jie tą dalį eliminuoja iš pensijų fondo, todėl žmogus pats suinteresuotas ieškoti alternatyvos, kuri kompensuotų tą netekimą. Tad natūralu, kad pinigus iš fondo pasiėmę blaiviai mąstantys žmonės ieškos galimybių ir būdų juos tinkamai investuoti, kad pensinio amžiaus sulaukus gyvenimas būtų šiek tiek turtingesnis“, – įsitikinęs politikas.
Darbo partija Seimui yra pateikusi pasiūlymus keisti Pensijų kaupimo įstatymą, leidžiant visiems žmonėms, nepriklausomai nuo sukaupto pinigų dydžio, naudotis savo pinigais, o taip pat, kad vienkartinės išmokos iš pensijų fondų nebūtų apmokestinamos pajamų mokesčiu.
ELTA primena, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją.
Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.
KT nagrinėti Pensijų kaupimo įstatymo atitikimą Konstitucijai pateikė 39 Seimo opozicijos nariai. Jie abejojo įstatymo konstitucingumu, nes jame nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose.
Taip pat jie kėlė klausimą ar pensijų fondo dalyvio galimybė iki 12 mėn. sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų kaupimo fondą, atitinka asmens teisę disponuoti savo nuosavybe.
