Siūlo leisti dirbti tik leidimą gyventi Lietuvoje turintiems užsieniečiams

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristatė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus.

Pristatatyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pristatatyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pristatatyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai.<br>Ž.Čepaitės nuotr.
Pristatatyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai.<br>Ž.Čepaitės nuotr.
Pristatatyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pristatatyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Viktorija Smirnovaitė

2024-03-06 13:35

Jais siūloma leisti dirbti tik leidimą gyventi Lietuvoje turintiems užsieniečiams, atsisakant galimybės dirbti asmenims, į šalį atvykusiems beviziu režimu ar su Šengeno viza, skelbia ministerija.

Taip pat siūloma kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nustatyti naują kvotos užsieniečiams atvykstantiems į Lietuvą darbo pagrindu apskaičiavimo formulę, praneša VRM.

Be to, įstatymo projekte siūloma nustatyti darbdavio pareigą įdarbinti užsienietį visam darbo laikui, taip pat grąžinti reikalavimą darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir patirtį.

Siūloma numatyti, jog užsienietis galėtų dirbti ne daugiau kaip pas 3 darbdavius, akcentuoja vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Pernai nustatėme tam tikrų piktnaudžiavimo procedūrų, pavyzdys – kai vienas atvykęs užsienietis įsidarbina pas 10 ar daugiau darbdavių ir mes suprantame, kad tai nelabai realu. Todėl siūlome apriboti tą skaičių, kad jie galėtų dirbti tik pas 3 darbdavius. Ir jei darbdavys pasikviečia į Lietuvą užsienietį, nes jam reikia daugiau darbo jėgos, pats darbdavys turi ir numatyti, kad tas užsienietis pas jį ir dirbs visą sutartyje numatytą darbo laiką“, – žurnalistams trečiadienį Migracijos departamente surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Bilotaitė.

„To reikia, kad galėtume užtikrinti šių dalykų kontrolę ir neleisti piktnaudžiauti sistema“, – pabrėžė ministrė.

Ji pažymėjo, kad įstatymo projektas jau derinamas Vyriausybėje ir turėtų būti svarstomas Seimo pavasario sesijoje.

Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad esamas teisinis užsieniečių darbo ir gyvenimo Lietuvoje reglamentavimas leidžia užsieniečiams dirbti keliems darbdaviams.

Visgi tai kuria sąlygas apeidinėti esamą tvarką, pripažįsta departamento vadovė.

„Kas vyksta – yra deklaruojama, kad atvyksta dirbti pas vieną darbdavį, bet, jei patikrini, pamatai, kad pas tą darbdavį, kuris už jį turi būti atsakingas, asmuo dirba tik vieną valandą per savaitę ir kitas valandas dirba pas kitus 10 darbdavių“, – sako departamento vadovė.

„Pavežėjų atvejai yra dar kiti – kad leidimą gyventi šalyje darbo pagrindu turintys užsieniečiai dar išsiima individualios veiklos leidimus ir laisvu nuo darbo metu dirba pavežėjais. Tai yra legalu, bet vėliau tiesiog paaiškėja, kad tame darbe, kuriam paprašė leidimo gyventi, dirba valandą per savaitę, o iš tikrųjų likusį laiką dirba pavežėju. Tai tokiu būdu ir apeinamos tos migracijos procedūros“, – aiškino E. Gudzinskaitė.

E. Gudzinskaitė: ribojimai duoda rezultatų

E. Gudzinskaitė taip pat pažymi, kad pernai Seimo įtvirtintos nacionalinės sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl atvykimo į Lietuvą pastebimai mažina šių valstybių piliečių srautus.

„Sugriežtintos priemonės duoda rezultatų, todėl, kad pastaraisiais mėnesiais Baltarusijos piliečių atvykstančių į Lietuvą skaičius auga daug lėčiau nei praėjusiais metais. Be to, pradėjo mažėti šalyje gyvenančių Rusijos piliečių“, – sakė E. Gudzinskaitė.

„Pernai dėl saugumo priežasčių buvo panaikinti 197 leidimai gyventi Baltarusijos ir 25 leidimai gyventi Rusijos piliečiams. Dėl saugumo neišduotas 951 leidimas šalyje gyventi Baltarusijos ir 163 leidimai Rusijos piliečiams“, – pridūrė departamento vadovė.

Kaip praneša VRM, šiuo metu įmones ir užsieniečius Lietuvoje tikrina Migracijos departamento darbuotojai, policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), taip pat Darbo, Mokesčių inspekcijos ir kitos institucijos.

„Per šių metų sausio-vasario mėn. visoje šalyje patikrintas 641 užsienietis ir nustatyta 17 nusikalstamų veikų. 2023 m. už migracijos taisyklių nesilaikymą administracinė atsakomybė pritaikyta beveik 6000 asmenų“, – skelbia ministerija.

Akcentuojama, kad nuo pernai sustiprinta ir užsieniečių kontrolė – už piktnaudžiavimus migracijos taisyklėmis pernai atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi arba jis panaikintas iš viso 6112 asmenims.

O per 2 šių metų mėnesius – 1807 asmenims, skelbia VRM. Pasak ministerijos, pernai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą – šiandien šalyje gyvena virš 227 tūkst. užsieniečių.

Tai sudaro 8,1 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Darbo pagrindu atvykstančių dirbti užsieniečių Lietuvoje šiuo metu virš 114 tūkst. 2023 m. priimta 16 tūkst. sprendimų uždrausti atvykti užsienio piliečiams į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.

Per pirmuosius šių metų mėnesius priimti 244 tokie sprendimai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.