„Kalbant apie fondų reguliavimą, jis europinis, yra perkelta alternatyvaus kolektyvinio fondų valdytojų direktyva ir iš esmės toks reguliavimas yra visoje ES. Šiuo metu vyksta tyrimas, dalyvauja kelių šalių institucijos ir tik atlikus tyrimą ir gavus išvadas bus galima nuspręsti, ar reguliavimas kažkur nesuveikė“, – trečiadienį, kovo 6 d., Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio metu sakė V.Petronienė.
„Neatmestina, kad problema kilo ne dėl trūkstamo reguliavimo, o dėl jo taikymo ar netinkamo taikymo. Reikėtų sulaukti tyrimo išvadų, kad būtų galima atsakyti dėl fondų reguliavimo, ar jis taisytinas, ar reikalingas kažkoks papildymas“, – pažymėjo ji.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktorius Rolandas Kiškis tikino, kad dar per anksti įvertinti, kas nesuveikė. Jis akcentavo, kad šiuo metu atliekamas vidinis auditas ir bendradarbiaujant su institucijomis bus siekiama „išsigaudyti galimas klaidas“.
„Per anksti įvertinti, kas įvyko, kas neįvyko. Pagrindinis dalykas, kad šiuo metu tarnyboje atliekamas didelės apimties ikiteisminis tyrimas dėl labai didelės vertės turto pasisavinimo, ne dėl pinigų plovimo ar t. t. Per šį tyrimą atsakysime, kas kaltas, kas nekaltas“, – sakė R.Kiškis.
„Be abejo, atliekame vidinį auditą, kas buvo padaryta su visais galimai susijusiais pranešimais apie įtartinas informacijas, dedame naujus sluoksnius, aktyviai bendradarbiaujame su Lietuvos banku, Lošimų priežiūros tarnyba, Finansų ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija, kad išsigaudytume galimas klaidas“, – kalbėjo jis.
R.Kiškis sakė trečiadienį pasirašęs pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą, taip pat planuojama iš skirtingų padalinių sukurti audito grupę, kuri galėtų atsakyti į kai kuriuos klausimus.
„Šiandien pasirašiau pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą, bet tai nereiškia, kad įžvelgiame, jog galimai buvo kažkieno nusižengimas. Mes jį atliekame tam, kad įsivertintume, ar vidinės procedūros suveikė ar ne, ar galėjo kažkuris pareigūnas, darbuotojas, atlikti darbus efektyviau“, – teigė FNTT vadovas.
„Planuojame pas save sukurti iš skirtingų padalinių tam tikrą audito grupę, kuri į kai kuriuos klausimus atsakys. Kalbant apie sistemą, laikausi nuomonės, kad reguliavimas pakankamas, įgyvendinimą gal būtų galima efektyvinti“, – aiškino jis.
Svarbu išmokti Estijos pamokas
Posėdyje dalyvavęs Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta aiškino, kad „BaltCap“ atvejis rodo, jog reikia išmokti pamokas, kurias buvo galima pamatyti Estijoje ir įsivertinus bei pamačius poreikį atlikti tam tikrus pakeitimus.
„Jeigu kalbėtume apie šį konkretų atvejį, reguliavimo pokyčiai investicinių fondų apimtyje ar priežiūros pokyčiai investicinių fondų apimtyje veikia ir veiktų Lietuvos jurisdikcijoje. Labai svarbu išmokti pamokas, kurios įvyko Estijoje ir įsivertinti bei atlikti pakeitimus, jeigu jų reikia“, – kalbėjo S.Krėpšta.
„Šiuo konkrečiu atveju Estijos institucijos atsakingos už Estijos jurisdikcija, o į situaciją įsivėlę valdymo įmonė ir fondas registruoti Estijoje“, – pažymėjo jis.
S.Krėpšta aiškino, kad disonansas dėl to, „kas ką prižiūri“, galėjo kilti, nes estai žodį „priežiūra“ vartoja formaliai.
„Estai atsakė, kad jie licencijavo ir prižiūri valdymo bendrovę, bet ne licencijavo, tik registravo infrastruktūros fondą, po kuriuo esančiose įmonėse dingo lėšos“, – teigė LB valdybos narys.
„Jie formaliai tai sako teisingai, jeigu fondas nėra didelis, jis tik registruojamas ir tokiu atveju pagrindinė kontrolė už lėšas, kurios yra fonde, tenka profesionaliems investuotojams. Taip veikia sistema visoje Europoje“, – akcentavo jis.
Turėjo pakankamai įrankių užkardyti Š.Stepukonio lošimus
Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys teigė, kad sektorius turėjo pakankamai įrankių, kad galėtų užkardyti Š.Stepukonio lošimus, tačiau lošimų organizatoriai rekomendacijų nesilaiko.
„Noriu pabrėžti, kad jeigu žiūrėtume į Stepukonio bylos atvejį, lošimų sektorius turėjo pakankamai įrankių, jog galėtų užkardyti tokius lošimus, bet tie įrankiai nėra imperatyviai įdėti į įstatymus“, – teigė V.Daukšys.
„Deja, lošimų organizatoriai paprastai, kol nėra imperatyvo, tų rekomendacijų nesilaiko“, – sakė jis.
Naujienų agentūra ELTA primena, buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š.Stepukonis vasarį buvo sulaikytas Vilniuje. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.
Tyrimą dėl Š.Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta FNTT. Europos prokuroras Darius Karčinskas ketvirtadienį kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Š.Stepukonio suėmimą dar mėnesiui.
Dėl Š.Stepukonio atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo. Prokuratūros teigimu, daugiau nei 20 mln. eurų Š.Stepukonis galėjo pralošti. Tuo metu kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.
Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 m. buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š.Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.
Š.Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.
Tuo metu Lenkijos registre Š.Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.
