Premjeras Li Qiangas šį tikslą antradienį pristatė beveik 3 000 delegatų, susirinkusių į Pekine vykstantį formalų Nacionalinį liaudies kongresą.
„Šių metų tikslus pasiekti nebus lengva“, – kreipdamasis į minią Didžiojoje liaudies salėje sakė Li Qiangas. Tačiau, jo teigimu, 5 proc. augimą galima pasiekti tuo atveju, jeigu visos šalies dalys susivienys ir žmonės „sunkiai dirbs“.
Toks pat planinis rodiklis buvo nustatytas ir pernai – tiesą sakant, jį galų gale netgi pavyko šiek-tiek viršyti. Oficialiais Pekino duomenimis, šalies ekonomika 2023 m. ūgtelėjo 5,2 proc.
Nors kritikai abejoja, ar galima pasitikėti Kinijos ekonomikos duomenimis, augimo tikslas yra laikomas svarbiu vyriausybės ekonomikos politikos kurso rodikliu.
Kinijos ekonomiką tiek šalies viduje, tiek užsienyje talžo nepalankios jėgos, o šalies įmonių akcijų vertė pastaruoju metu krenta. Be to, analitikų teigimu, pernai 5 proc. tikslą pasiekti buvo lengviau dėl efekto, kurį turėjo priemonių COVID-19 pandemijai kontroliuoti panaikinimas.
Antradienį paskelbtame vyriausybės biudžeto projekte matyti, kad deficitas turėtų sudaryti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Toks tikslas buvo užsibrėžtas ir 2022 m., tačiau vėliau jis buvo padidintas iki 3,8 proc.
Li Qiangas taip pat pranešė, kad šiemet didmiesčiuose bus sukurta daugiau nei 12 milijonų naujų darbo vietų. Kaip ir 2023 m., vyriausybė siekia, kad nedarbo lygis sudarytų maždaug 5,5 proc. Prognozuojama, kad infliacijos rodiklis turėtų siekti apie 3 proc.
Pekino karinis biudžetas šiais metais išaugs 7,2 proc. ir pasieks 1,67 trilijono juanių (maždaug 232 mlrd. JAV dolerių). Tokie patys rodikliai buvo nustatyti ir pernai.
Išlaidos gynybai didinamos tuo metu, kai santykiuose su Taivanu tvyro įtampa, o Pekinas nesiliauja reikšti ginčytinų pretenzijų į didelius Pietų Kinijos jūros plotus.
Nacionalinį liaudies kongresą numatoma užbaigti kitą pirmadienį, kovo 11 d.
