„Kaip vakar vidurdienį jautėtės? Net porą valandų Lietuvoje iš nuosavų atsinaujinančių išteklių gaminome elektros daugiau, nei vartojom. Ir tai, ko gero, yra istorinis įvykis. Nes lyg ir pirmas toks kartas Lietuvos istorijoje. Ateityje tai bus dažniau ir ilgesniais periodais. Bet 2024 metų kovo 3 dieną, matyt, reikės kažkur įrašyti kaip istorinę“, – pirmadienį, kovo 4 d., feisbuke rašė M.Nagevičius.
Vis dėlto elektros kaina nebuvo tokia žema, kokios buvo galima tikėtis esant aukščiau paminėtomis aplinkybėmis. Ji siekė 47,5–50 eurų už megavatvalandę.
„Kodėl? Todėl, kad elektros tiekėjai akivaizdžiai suklydo, prognozuodami vėjo elektrinių gamybą (prognozavo gerokai žemesnę gamybą, nei ji buvo faktiškai) ir elektros vartojimą (prognozavo gerokai aukštesnį vartojimą, nei jis buvo faktiškai. Spėju, dėl paskirstytos saulės elektrinių gamybos). Todėl susiformavo net 362–387 megavatvalandžių balansavimo (reguliavimo žemyn) poreikis rinkoje“, – aiškino M.Nagevičius.
Kitaip tariant, tiekėjai iš anksto prisipirko per daug elektros ir teko ją pardavinėti balansavimo rinkoje. Be to, ir vėjo elektrinės pagamino išankstinėje prekyboje neparduotos elektros ir jiems teko tą elektrą pardavinėti balansavimo rinkoje.
„Balansavimo rinkoje susiformavo didelis pasiūlos perteklius ir balansavimo kaina nukrito iki -60 eurų už megavatvalandę. Kitais žodžiais tariant, tiekėjai buvo pasiruošę primokėti 60 eurų už megavatvalandę vartotojams, kurie buvo pasiruošę suvartoti daugiau elektros, nei buvo planuota. Arba sumokėti tiems kaupimo baterijų savininkams, kurie dalyvauja balansavimo rinkoje už elektrą, įkrautą į bateriją tuo metu“, – tikino jis.
M.Nagevičius pabrėžė: jei tiekėjai nebūtų apsirikę, elektros kaina vartotojams būtų žemesnė.
„Dabar gi tiesiog tiekėjai patyrė nuostolius, o tiekėjų nuostolių sąskaita išlošė tie, kurie turėjo galimybę aktyviai dalyvauti balansavimo rinkoje. Ateityje tokių atvejų turėtų būti dažniau, matyt, nes čia neįmanoma dirbti be klaidų, viską tiksliai prognozuojant. Tiesiog neįmanoma. Šis paaiškinimas, beje, gal bus naudingas tiems, kurie įsivaizduoja, kad tiekėjai dirba be jokios rizikos, tiesiog buhalteriškai surinkdami „mokesčius“ iš vartotojų. Ne, taip nėra“, – tikino Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.
Į M.Nagevičiaus įrašą sureagavo ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Jeigu rinkos dalyviai būtų prognozavę didesnę gamybą ir mažesnį vartojimą, ar nebūtų taip, kad kaina būtų ta pati? Nes „NordBalt“ juk veikia ir tiesiog dėl didesnės pasiūlos algoritmas būtų padaręs eksportą į Švediją ir kaina būtų tokia pat kaip ir SE4 zonoje. Kas, beje, vakar ir neplanuotai įvyko – per pietus jau eksportavom elektrą į Švediją, kas istoriškai būdavo labai retai, bet čia turbūt buvo balansavimo sprendimas?
Mano nuomone, elektros gamybos iš vėjo ar saulės prognozės neatitikimą vadinti pabrėžtinai klaidomis ar suklydimais nėra labai sąžininga, nes kaip ir versle juk normalu, kad nepagauni geriausios kainos, o čia kai yra ne nuo tavęs priklausantis gamtinis faktorius pavalandžiui, yra dar sunkiau“, – dėstė T.Povilauskas.
