Šiems specialistams Baltijos šalyse – ne pyragai: tėra vos keli darbo skelbimai

2024 m. vasario 28 d. 11:22
Poreikio, kad darbuotojas mokėtų dirbti su dirbtinio intelekto instrumentais, Baltijos šalių darbdaviai kol kas nerodo. Tokią išvadą daro specialistų paieškos portalas CVMarket.lt.
Daugiau nuotraukų (2)
„Bene labiausiai šiuo metu viešojoje erdvėje linksniuojama technologinė tema – dirbtinis intelektas (DI, angl. AI), o taip pat juo paremti tokie instrumentai kaip ChatGPT, Google Gemini bei kiti labiau specializuoti įrankiai. Viešoje erdvėje netrūksta žinučių apie tai, kad jį jau naudoja Lietuvos reklamos ir rinkodaros agentūros, naujienų portalai, programavimo įmonės, DI paremtus chat robotus diegia kitos įmonės. – sako CVMarket.lt marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė, – tarptautinės apklausos taip pat liudija, kad specialistas, nemokantis dirbti su dirbtinio intelekto priemonėmis, darbo rinkoje netrukus atrodys tikrai prastokai.“
Tarp įgūdžių, kurių svarba pasaulyje augs 2023–2027 m., dirbtinis intelektas ir didieji duomenys užima 7 vietą. Šį gebėjimą kaip virstantį vis svarbesniu paminėjo 59,5 proc. apklaustų darbdavių.
Tačiau, kaip rodo Valstybinės duomenų agentūros duomenys, 2023 m. pradžioje tik 4,9 proc. Lietuvos įmonių naudojo dirbtinio intelekto technologijas.
Nors dirbtinio intelektas vystosi itin sparčiai, nuo 2021 m. šis procentas ūgtelėjo tik 0,4 procentinio punkto.
Skelbimai poreikio nerodo
Tą pat tendenciją rodo ir darbo skelbimai. CVMartket.lt analitikai peržiūrėjo šių metų darbo skelbimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, ieškodami minėtą kompetenciją apibūdinančių frazių, tokių kaip „dirbtinis intelektas“, „AI“, „DI“ ar kitų su dirbtinių intelektų susijusių žodžių bei žodžių junginių.
Deja, toks įspūdis, kad darbdaviams darbuotojų, turinčių minėtus įgūdžius nereikia.
Ar galbūt tokie gebėjimai jau tapo savaime suprantamais, kaip kad mokėjimas naudotis MS Office paketu? O ir tie nedaugelis skelbimų, kuriuose nurodyti su dirbtiniu intelektu susiję raktažodžiai, daugiausiai yra iš IT srities, kur tokia kompetencija – natūrali.
Štai įmonė Lietuvoje ieško dirbtinio intelekto vystytojo (AI developer) ir siūlo jam 3300–6000 eurų atlyginimą iki mokesčių. Ir viskas. Žmogaus į tokią pat poziciją dairosi ir Latvijos kompanija. Finansinis pasiūlymas labai panašus – 3000–6000 eurų bruto.
Įdomesnis variantas – SEO specialistas, išmanantis ChatGPT. Jam Latvijos įmonė sutiktų mokėti iki 1600 eurų „į rankas“. Tai ir visi latviški skelbimai.
Estijoje taip pat turime du darbo pasiūlymus, kuriuose tarp reikalavimų randame AI išmanymą. Ieškomas Python programuotojas (full-stack developer), dirbantis su AI technologijomis, tokiomis kaip ChatGPT. Jam siūlomas 1200–2400 eurų bruto atlyginimas.
Įdomesnis tik vienas
Gerokai įdomesnis ir vilties teikiantis kitas estiškas skelbimas, kuriuo sveiko greito maisto restoranų tinklas ieško palaikymo tarnybos vadybininko. Šalia tradicinių kompetencijų prašoma, kad šis gebėtų savo darbe naudoti ChatGPT.
Deja, Estijoje atlyginimų skelbimas nėra privalomas, tad palyginti, ar skiriasi tokio darbuotojo su ir be AI kompetencijos atlyginimai, nepavyks.
Beje, įdomus faktas, kad, remiantis bendrovės „EY“ užsakymu atliktas Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas, Estijoje priskaičiuojama daugiausiai gyventojų, susipažinusių su dirbtinio intelekto technologijomis – net 27 proc., kai Latvijoje ir Lietuvoje dirbtinį intelektą „čiupinėjo“ tik 19 proc.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.