Planuojama, kad įgyvendinus siūloma planą alkoholiui ir tabakui bei jam alternatyviems produktams, valstybės biudžetas 2025 metais surinktų apie 39,4 mln. eurų papildomų pajamų, o po 3 metų biudžeto pajamos būtų apie 126,7 mln. eurų didesnės.
„Prisidedant prie sveikatos politikos siūlome užtikrinti, kad akcizų dalis kainoje santykinai nemažėtų. Įperkamumas matuojamas priklausomai nuo vidutinio darbo užmokesčio. Pakankamai sparčiai augant darbo užmokesčiui, kaip Lietuvoje buvo pastaruoju metu, kiekis tiek alkoholio, tiek tabako produktų kurį gali įsigyti yra didesnis, nes atlyginimai augo sparčiau nei šių produktų kainos“, – trečiadienį žurnalistams pristačiusi planą teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Stipriam alkoholiui siūloma didinti tarifą ateinančius trejus metus po 5 proc., tuo tarpu silpnesniems produktams 10 proc. Tačiau vertinant koks akcizas šiems produktams numatytas šiuo metu, tai stipresniam alkoholiui akcizas yra gerokai didesnis“, – pažymėjo ji.
Skaičiuojama, kad 0,5 litro alaus kitais metais dėl akcizų pasikeitimų galėtų pabrangti vidutiniškai apie 0,03 euro centus, toks pat kiekis vyno daugiau nei 8,5 laipsnių stiprumo – apie 0,13 euro centų, o 0,5 litro stipriųjų gėrimų – apie 0,26 euro centus.
Padidinus akcizų tarifus etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, valstybės biudžetas 2025 metais galėtų papildomai gauti apie 15,9 mln. eurų, 2026 metais – 15,9 mln. eurų, 2027 metais – 16,1 mln. eurų pajamų iš akcizų.
G. Skaistė aiškino, kad vertinant bendrą akcizų politiką jau kelerius metus iš eilės yra tvirtinamas 3 metų akcizų planas ir tai leidžia verslams planuotis savo investicijas. Taip pat, anot jos, tai prisideda ir prie visuomenės sveikatinimo tikslų.
„Sprendimas prisideda tiek prie sveikatos tikslų, tiek prie to, kad būtų užtikrinama tvari mokestinė politika, bet lėšos bus panaudotos bendroms valstybės biudžeto reikmėms“, – sakė ministrė.
Galiausiai, anot jos, akcizų planas buvo derintas su Estija, Latvija ir Lenkija bei kaimyninės šalys planuoja panašų augimą, kaip ir Lietuva. Konservatorė tikino, kad papildomos motyvacijos žmonėms pirkti alkoholį Lenkijoje dėl planuojamo akcizų plano – nebus.
„Derinomės akcizų planą ir su kaimyninėmis valstybėmis, Estija, Latvija ir Lenkija taip pat planuoja akcizų didinimą, išlaikomas panašaus augimo tempas kaip ir Lietuvoje“, – teigė G. Skaistė.
„Tai, ką darome mes, ir ką daro lenkai, neturėtų iššaukti esminių pasikeitimų žmonių sprendimų priėmimo logikoje. Tiems kam iki šiol apsimokėjo važiuoti, tie važiuos ir toliau, bet papildomos motyvacijos matyt neatsiras“, – akcentavo ji.
2025–2027 metų perspektyvoje siūloma išlaikyti cigaretėms taikomų akcizų politikos kryptį, numatant augimą kasmet – po 7 proc., cigarams ir cigarilėms – po 14 proc., rūkomajam ir neapdorotam tabakui – po 7,8 proc., kaitinamajam tabakui ir jam alternatyviems produktams – apie 11 proc., o elektroninių cigarečių skysčiui – po maždaug 30 proc.
Skaičiuojama, kad įgyvendinus akcizų plano pokyčius cigaretės kitąmet galėtų pabrangti 0,21 euro centu už 20 vnt., cigarai ir cigarilės – 0,32 euro centais už 20 g, rūkomasis tabakas – 0,21 euro centu už 20 g, kaitinamojo tabako ir jam alternatyvūs produktai – 0,21 euro centu už 20 vnt. Elektroninių cigarečių skysčio kaina galėtų padidėti 0,19 euro centų už 2 ml skysčio.
Padidinus akcizų tarifus tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams, valstybės biudžetas 2025 metais galėtų papildomai gauti apie 23,5 mln. eurų, 2026 metais – 26,2 mln. eurų, 2027 metais – 29,1 mln. eurų pajamų iš akcizų.
Šiuo metu naujasis planas teikiamas visuomenės peržiūrai ir pasiūlymams. Jį patvirtinus Seimui, pakeitimai įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d.
