Vis tik, tikina Prezidentūros atstovas, reiktų ruoštis galimai Rusijos reakcijai.
„Didžiausia rizika, kurią matėme, tai nesutarimas tarp mūsų pačių – su kolegomis Latvija ir Estija. Tačiau buvo pasiektas susitarimas, kad sinchronizacija įvyks kitų metų vasarį. Tai svarbiausia, tam labai intensyviai ruošiamasi, ne tik pas mus, bet ir pas kaimynus. Tad sakyčiau, kad visos rizikos valdomos“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė J.Newierowiczius.
Tiek Lietuvos Latvijos ir Estijos politiniai lyderiai, tiek šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai yra sutarę, jog nuo rusiškos IPS/UPS sistemos – vadinamojo BRELL žiedo – atsijungs 2025 m. vasarį. Tiesa, Vilnius spaudė Rygą ir Taliną sichronizuotis dar šiemet, tačiau šalys tam nepritarė motyvuodamos nepakankamu pasiruošimu.
Tam, kad sinchronizacija įvyktų jau po metų, valstybės šį rugpjūtį privalo pranešti, jog nebepratęs BRELL sutarties. To nepadarius likus pusmečiui iki planuojamo atsijungimo datos, sutartis būtų automatiškai pratęsta.
Pasak J.Newierowicziaus, nėra aišku, kaip į Baltijos šalių ketinimus gali reaguoti Rusija, jos veiksmų rizikos esą suvaldyti nepavyks.
„Nežinosime ką jie darys, kaip jie darys, ar jie bandys tam kažkaip paprieštarauti. Bet kuriam scenarijui turime būti pasiruošę daryti tą patį, kad tik nuo mūsų priklausytų tie sprendimai“, – teigė Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais.
Be Baltijos šalių BRELL žiede dar veikia Rusija ir Baltarusija. Šios sistemos dažnis valdomas dispečerinėje Maskvoje.
Iki Kremliaus pradėto plataus masto karo Ukrainoje Lietuva, Latvija ir Estija buvo sutarusios su Europa sinchronizuotis iki 2025 m. pabaigos.
Ruošiantis sinchronizacijai Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai. Pernai taip pat Lietuva savarankiškai atliko šalies sistemos izoliuoto darbo bandymą.
