Praėjusiais metais investuotojai iš Kinijos Europoje iš viso nusipirko 119 bendrovių, rodo nauja EY analizė. Tai 20-čia įmonių mažiau nei ankstesniais metais, o jei būtų atsižvelgta į ilgalaikę tendenciją, šis skaičius yra beveik 200-ais mažesnis nei rekordiniais 2016 m.
EY vertinimu, ženkliai sumažėjo ir investuotų pinigų suma. 2023 m. ji sudarė 2 mlrd. JAV dolerių ir buvo daugiau kaip perpus mažesnė, lyginant su 2022 m. Tačiau EY pabrėžė, kad daugelio Kinijos vykdomų bendrovių perėmimų pirkimo kainos ir investicijos Europoje nėra žinomos.
Trumpalaikio Kinijos investicijų bumo įkarštyje 2016 m. EY skaičiavo, kad Kinijos investuotojai bendrovių perėmimo Europoje sandoriams skyrė beveik 86 mlrd. JAV dolerių sumą. Po krypties pasikeitimo 2017 m. nuolat mažėja tiek įmonių perėmimų skaičius, tiek investuojamų pinigų sumos.
Ekspertai įžvelgia kelias šio reiškinio priežastis. Pekino vadovybė kelerius metus stabdo kapitalo nutekėjimą iš Kinijos į užsienio šalis, be to, tarp Kinijos ir Vakarų tvyro politinė įtampa. O pastaruoju metu procesus sulėtino silpna Kinijos ekonomika, kai praeityje buvo fiksuojamas rekordinis augimas.
Vokietija, Šveicarija ir Austrija buvo išimtys, nes 2023 m. šiose šalyse padidėjo Kinijos įvykdytų perėmimų skaičius ir investicijos.
EY Vokietijoje suskaičiavo 28 Kinijos bendrovių įvykdytus perėmimus – dviem daugiau nei ankstesniais metais. Anot konsultavimo įmonės, investicijų apimtys siekė 202 mln. JAV dolerių, o tai yra žemiausias lygis nuo 2010 m. Į šį skaičių neįtrauktos rizikos kapitalo investicijos į Vokietijos startuolius, kuriuose dalyvauja Kinijos įmonės.
Tuo metu Šveicarijoje Kinijos įmonės pernai nusipirko šešias bendroves – dvigubai daugiau nei 2022 m. Austrijoje Kinijos įmonės perėmė dvi kompanijas, kai 2022 m. buvo perimta tik viena.
Vokietijoje Kinija nėra viena iš pagrindinių žaidėjų užsienio bendrovių investicinėje veikloje. Kinijos pirkėjai tarptautiniame investuotojų reitinge užėmė devintą vietą. Investuotojus iš antros pagal dydį pasaulio ekonomikos pagal Vokietijos bendrovių įsigijimus lenkė Šveicarijoje, Austrijoje ir Liuksemburge įsikūrusios kompanijos, o pirma vieta atiteko JAV įmonėms, kurios Vokietijoje įvykdė 225 perėmimus.
EY ekspertė Sun Yi įžvelgia vieną šio politinio nepasitikėjimo, su kuriuo Europoje susiduria Kinijos bendrovės, vystymosi priežastį.
„Potencialūs Kinijos investuotojai labai atidžiai tikrina, ar tam tikrų kandidatų perėmimui pasirinkimas gali sukelti vyriausybių pasipriešinimą ir viešas diskusijas“, – tvirtino ji.
EY ekspertė mano, kad, užuot vykdžiusios didelius perėmimus, Kinijos kompanijos per ateinančius kelerius metus gausiai investuos į nuosavų gamyklų statybą Europoje.
