Aplinkos ministerija nuo pernykščio gruodžio iki šiol tebekuria poįstatyminius aktus, o miško savininkai per visą tą laiką negalėjo vykdyti išankstinių medienos tiekimo sutarčių. Gali būti, kad pasibaigus teisinei kebeknei verslas suskubs ieškoti tų, kas atlygins patirtą žalą.
Tebetvyro sumaištis
Pasak Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) vadovo Algio Gaižučio, pastaruoju metu miškų politikoje iškilo nemažai iššūkių.
Ypač situacija paaštrėjo po pernai gruodžio 6-ąją priimto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAD) sprendimo dėl miškų kirtimų įvertinimo „Natura2000“ teritorijose. Pagal jį, visais atvejais turi būti pateiktos kirtimų poveikio aplinkai reikšmingumo išvados.
„Šis sprendimas sukėlė ne tik teisinį, bet ir praktinį chaosą. Jis buvo susijęs su viena teritorija, – viena byla konkrečiam atvejui, bet Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos, nė nepatikslinus kitų teisės aktų, suskato jį taikyti visai Lietuvai, ir tai sukėlė didelę sumaištį“, – teigė A.Gaižutis.
Pasak jo, šiuo metu miško savininkai, kurie buvo parengę miškotvarkos projektus ir turėjo leidimus miškui kirsti, bet VMT juos sustabdė, yra kreipęsi į teismus, ir jų bylos bus nagrinėjamos kovą bei balandį.
„Žvelgiant plačiau, tai, kas įvyko su miško kirtimų leidimais, yra savavališkas ES Buveinių direktyvos interpretavimas.
ES Buveinių direktyvos 6 straipsnyje rašoma, kad įvertinti įtaką buveinėms reikalaujama tik tokiais atvejais, kai atliekami neįprasti teritorijos tvarkymo darbai.
Tačiau miško plotuose miškininkavimas yra įprasta veikla. Dabar aplinkosaugininkai pradėjo traktuoti, kad tik gamtotvarkos priemonėms nereikia gauti poveikio aplinkai vertinimo, o visais kitais atvejais – reikia. Taip norima įvelti verslą į didelę biurokratinę painiavą“, – kalbėjo A.Gaižutis.
Ginčų komisijos išvada
Miškininkai į kovą su valdžios institucijomis stoja ir grupėmis, ir pavieniui.
Neseniai Administracinių ginčų komisijos (ADK) sprendimo sulaukė miškotvarkos bendrovė „LogForest“.
Jos vadovas į komisiją kreipėsi po to, kai VMT, gruodžio 13-ąją per ALIS sistemą gavusi jos prašymą, nevertino individualios situacijos ir neišdavė leidimo 0,6 ha miško kirtimui.
Ginčų komisija nustatė, kad VMT priėmė nemotyvuotą, teisės aktų reikalavimų neatitinkantį sprendimą, ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti įmonės paraišką.
Anot „LogForest“ vadovo Manto Lesniausko, komisijos sprendimas parodo, kad įstatymų vienodai turi laikytis ir miško savininkai, ir valstybinės institucijos. „Jos negali susigalvoti savų, nepagrįstų reikalavimų“, – teigė Mantas.
Toje nedidelėje 0,6 ha teritorijoje nėra inventorizuota saugotinų buveinių.
„VMT visiems leidimų prašytojams išsiuntė šablonišką atsakymą, tokį gavo ir šis miškininkas. Tarnyba nevertino individualios situacijos ir pasikliovė formuluote, kad esą miško valda patenka arba ribojasi su „Natura2000“ teritorija, todėl reikalinga poveikio aplinkai reikšmingumo išvada.
Tačiau ta 0,6 ha teritorija nesiribojo su saugoma teritorijoje, joje nebuvo kokių nors saugotinų buveinių. Taigi leidimas nebuvo išduotas neatsižvelgus į konkretų faktą.
ADK įvertino situaciją, teisinį reguliavimą ir pasakė VMT, kad ji elgėsi neteisėtai ir grąžino išnagrinėti pareiškėjo prašymą“, – sakė įmonę atstovavęs teisininkas Laimonas Stančikas.
Miškininkai patyrė nuostolių
„Administracinių ginčių komisijos sprendimas miškininkams yra labai svarbus. Tai sudarys galimybę reikalauti, kad VMT atlygintų nuostolius, atsirandančius dėl galimai neteisėtų jos sprendimų.
Tai sprendimai, kuriais buvo panaikinti iki 2023 m. gruodžio 6 d. išduoti leidimai miškui kirsti arba atsisakyta išduoti naujus leidimus kirsti mišką „Natura2000“ teritorijose arba jų artimoje aplinkoje.
Miško savininkai negalėjo atlikti suplanuotų miško kirtimo darbų, ir dėl to patyrė nuostolių“, – sakė L.Stančikas.
Svarbiausia, kad šiuo metu, praėjus kone trims mėnesiams nuo gruodžio 6-osios teismo nutarties, jokie poįstatyminiai aktai vis dar nėra patvirtinti.
„Situacija pamažu keičiasi. Nuo gruodžio Aplinkos ministerija pateikė du išaiškinimus, kaip turi būti taikoma LVAD nutartis, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai ir jos padaliniams – direkcijoms yra pateiktos gairės ir formos.
Tuo metu, kai „LogForest“ kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją, to dar nebuvo, ir VMT sprendimas iš viso atsisakyti išduoti leidimą nė nevertinus individualios situacijos buvo neteisėtas.
Šiuo metu yra derinama leidimų miškui kirsti išdavimo tvarka, bet ji dar nėra patvirtinta ministro įsakymu.
Tokiu būdu miškininkai yra įsprausti į įstatymo leidėjų taikomus rėmus, o VMT reikalauja to, kas iš direktyvos perkelta į įstatymą, bet poįstatyminių aktų nėra“, – paaiškino L.Stančikas.
O kas buvo anksčiau?
Saugomose teritorijose miško kirtimo darbai ir anksčiau buvo leidžiami. Ar iki šiol niekas nevertindavo jų poveikio aplinkai reikšmingumo?
„Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše buvo numatyta pareiga būtent saugomų teritorijų direkcijoms tai įvertinti ir pateikti atsakymą, ar suplanuoti miško darbai nepažeidžia aplinkosaugos reikalavimų – ar planuojamas miško kirtimas nesunaikins saugomų rūšių, arba Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, ar bus užtikrintas jų atkūrimas.
Taigi asmuo kreipdavosi į VMT, ji pati vieno langelio principu suderindavo išvadas per ALIS sistemą internete. Jeigu buvo pateikiamas neigiamas atsakymas, buvo ir paaiškinama, kodėl jis toks.
Naujajame reglamentavime buvo tik kitaip suformuluotos normos, bet principas išliko toks pats“, – teigė L.Stančikas.
Tačiau yra vienas „bet“. Bet tos poveikio aplinkai reikšmingumo išvados buvo susijusios su statybų veikla, tarkim, prašymas išduoti leidimą 0,5–1 hektaro miškui iškirsti buvo prilyginamas fabriko statybai.
Teismas išaiškino, kaip turėtų būti taikomas įstatymas, bet poįstatyminiai aktai liko nepakeisti, tad išliko ir tokia tvarka, tarsi miškininkai leidimo medžiams kirsti kreiptųsi norėdami kažką statyti.
Kai ministras patvirtins poįstatyminius aktus, ar situacija keisis?
„Taip, nes bus numatytas būtent poįstatyminis reguliavimas: kada ir kaip, prašant leidimo miškui kirsti saugomose teritorijose reikia kreiptis dėl poveikio aplinkai reikšmingumo išvadų“, – atsakė L.Stančikas.
Taigi kuo labiau tolstama nuo gruodžio 6-osios, tuo tas reguliavimas tampa aiškesnis.
