Kaip naujienų agentūrą „Elta“ informavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), minėtas maistas gali būti pardavinėjamas ne ilgesnį kaip 45 kalendorinių dienų, tačiau tokių produktų kaip duona pardavimas gali tęstis ne ilgiau kaip 2 dienas.
„Toks maistas gali būti parduodamas galutiniam vartotojui tik pardavėjui įvertinus tokio maisto individualias savybes, realią galimybę vartotojui jį saugiai suvartoti ir vadovaujantis rekomendacijomis, per pardavėjo nustatytą konkretų, bet ne ilgesnį kaip 45 kalendorinių dienų leidžiamą tokio maisto pardavimo terminą“, – aiškino VMVT.
„Pasibaigus duonos, pyrago gaminių, augalinių riebalų (margarino) minimaliam tinkamumo vartoti terminui, nurodytam ant pakuotės ar etiketėje žymoje „Geriausias iki ...“, juos dar galima pardavinėti ne ilgiau kaip 2 kalendorines dienas“, – pažymima komentare.
Taip pat tarnyba išskyrė, kad gyvūniniai produktai, kurie pasibaigus minimaliam tinkamumo vartoti terminui „Geriausia iki“ yra saugūs ir tinkami vartoti, gali būti pardavinėjami ne ilgiau kaip 10 dienų.
„Vis dėlto pardavėjai privalo nustatyti konkretų, minėtų terminų neviršijantį maisto, kurio tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, pardavimo terminą, atsižvelgdami į VMVT nustatytus reikalavimus ir terminus bei įvertinus šio maisto individualias savybes ir realią galimybę vartotojui jį saugiai suvartoti“, – komentavo tarnyba ir pažymėjo, kad būtent pardavėjui tenka atsakomybė už tokio maisto saugą ir kokybę.
„Elta“ primena, kad lapkričio pabaigoje Seimas priėmė Maisto įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad maistas, kuris pasibaigus minimaliam tinkamumo vartoti terminui yra saugus ir tinkamas vartoti, gali būti parduotas. Pataisos įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d.
Taip pat leidžiama vartotojams įsigyti ir vartoti saugių produktų ilgiau, taip mažinant mažmeninėje prekyboje susidarančių maisto atliekų kiekį.
Nuo naujųjų metų vartotojai skatinami vartoti saugų ir kokybišką maistą, paženklintą „Geriausias iki...“, nepaisant to, kad jo tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, taip keičiant neigiamas socialines normas šio maisto atžvilgiu ir skatinant domėjimąsi maisto ženklinimo žymų „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“ skirtumais.
Skaičiuojama, kad Maisto įstatymo pakeitimo ekonominė nauda gali siekti 147,6 mln. eurų per metus.