Visgi tai – tik dalis priemonių, padedančių prisidėti prie tvarumo bei atliepti verslo partnerių lūkesčius, pranešime žiniasklaidai teigia advokatų teisinės bendrijos COBALT tvarumo projektų vadovė Simona Petrikaitė. Ji įvardija, ką dar apie tvarumo pokyčius turi žinoti verslas.
Tvarumo atskaitomybė – ne tik atliekų rūšiavimas
S. Petrikaitė sako, kad nauja buitinių atliekų rūšiavimo tvarka verslui Vilniuje, priklausomai nuo jo veiklos, gali reikšti skirtingus dalykus.
„Įmonėms, kurios vykdo administracinę veiklą ir sukaupia buitinių atliekų palyginti mažai, naujos praktikos įvedimas yra reikalingas ir teigiamas, bet ne esminis žingsnis, siekiant tvarumo. Kitokia situacija yra kalbant apie gamybos ar mažmeninės prekybos įmones, kurios gali sukaupti didesnius organinių atliekų kiekius. Rūšiavimo pokyčių kontekste, šiems verslams reikėtų peržiūrėti ir atnaujinti esamas atliekų tvarkymo tvarkas, procesus ir reikalavimus. Tai apima tiek atliekų apdorojimą pačioje įmonėje, tiek atliekų tvarkymo tiekėjų pasirinkimą.
Tokia praktika ne tik atitiks socialinės atsakomybės principus, bet ir tikėtina padidins duomenų apie atliekas ir jų tvarkymą tikslumą. Be to, tai gali atverti naujas bendradarbiavimo galimybes tarp atliekas generuojančių ir jas naudojančių įmonių, pavyzdžiui, biodujų ar komposto gamybai“, – sako ji.
Visgi, tvarumo atskaitomybės kontekste atliekų klausimas yra tik vienas iš daugelio. Problema, su kuria susiduria tiek dideli, tiek mažesni verslai yra ta, kad įmonės renka informaciją apie skirtingus tvarumo matavimo rodiklius. Partnerių turinčios įmonės sulaukia prašymų pateikti skirtingą informaciją, o į visus juos atsakyti yra gana didelė administracinė našta, sako tvarumo projektų vadovė.
Rekomendacijos tvarumo atskaitomybei
Europos Sąjunga tvarumo temoje neužmiršto ir mažų bei vidutinio dydžio įmonių bei išleido rekomenduojamų tvarumo standartų pirmąją versiją. Šių standartų patvirtinimo laukiama vėliau šiais metais. Tačiau S. Petrikaitė rekomenduoja įmonėms jau dabar susipažinti su pirmąja versija ir pagal ją įsivertinti reikiamą pasiruošimą.
„Europos Sąjungos tvarumo atskaitomybės standartais tikimasi padėti smulkiajam verslui tvarumo pokyčių kontekste, sumažinti naštą, susijusią su nekoordinuotais duomenų prašymais iš tvarumo informaciją renkančių finansinių institucijų ar verslo partnerių. Taikant šiuos tvarumo atskaitomybės standartus, bus aiškiau ir kokią informaciją apie įmonės atliekas užtenka surinkti ir atskleisti. Pavyzdžiui, kokias atliekas įmonė rūšiuoja, kokią dalį jų perdirba, kurią dalį sudaro pavojingos atliekos ir pan.“ – pabrėžia ji.
Pasak specialistės, svarbu atkreipti dėmesį į du esminius rekomendacijų blokus: įmonei reikšmingų tvarumo temų ir rodiklių pagal tas temas nustatymą. Rekomendacijos nurodo reikšmingo poveikio ar rizikingas tvarumo temas, tokias kaip emisijų mažinimas, atliekų valdymas, oro ar garso tarša ir kt. Įmonė turi įsivertinti, kurios temos yra svarbiausios vykdomai veiklai ir pagal tai atsirinkti rodiklius, kuriais bus atskleidžiama informacija, patarimais dalijasi tvarumo konsultantė.
Atliekų prevencija – galimybė verslui
Anot S. Petrikaitės, resursų valdymas gali būti vertinamas kaip viena iš poveikio gamtai mažinimo sričių smulkiose įmonėse.
„Šiame kontekste aktualus ne tik atliekų rūšiavimas, bet optimalus įmonės gamybos procese reikalingų medžiagų panaudojimas. Pavyzdžiui, įmonės siekia išvengti atliekų susidarymo ir tam vis dažniau ieško sprendimų tvaresniam produktui ar pakuotei sukurti. Galimybė daug kartų panaudoti produktą, tinkamai perdirbti ar pataisyti jau tapo gerai žinomomis verslo praktikomis, kurios turėtų sulaukti vis daugiau susidomėjimo iš investuotojų ar verslo partnerių“, – atkreipia dėmesį ji.
Daugiau apie naują rūšiavimo tvarką
Tiek gyventojai, tiek įmonės pagal įstatymą turi rūšiuoti atliekas. Maisto atliekų rūšiavimo naujovės buvo numatytos dar 2002 m. nutarimu, kai nurodyta, kad iki šių metų savivaldybės turi aprūpinti namų ūkius biologinių atliekų surinkimo priemonėmis miesto vietovėse arba užtikrinti atliekų kompostavimą.
Vilniaus gyventojai kviečiami maisto atliekas namuose kaupti oranžinės spalvos vienkartiniuose maišeliuose. Tvirtai užrišti maišeliai išmetami į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Oranžinė maišelių spalva leidžia šias atliekas atpažinti Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jas atskirti nuo bendro atliekų srauto ir kur kas efektyviau perdirbti. Maisto atliekos bus paverčiamos kompostu, o maišeliai – perdirbami.
