Lietuvoje – naujos eros nuotaikos
Manoma, kad augančių elektros energijos išteklių kainų Lietuva neįveiks be žaliosios energetikos plėtros. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, auganti elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) generacija užtikrina Lietuvos energetikos nepriklausomybę. Skaičiuojama, jog būtent per pastaruosius trejus metus elektros importo dalis, patenkinant šalies elektros energijos vartojimo poreikį, sumažėjo nuo 65 proc. iki 52 proc., o tai lėmė auganti elektros gamyba iš AEI.
LEA energetikos duomenų analizės centro duomenų analitikas Dovydas Balčiūnas, aptardamas šių metų vasario mėnesio duomenis, pastebi, kad buvo fiksuotos 25 valandos, kai elektros energijos generacija buvo netgi didesnė už vartojimą.
„Galima teigti, kad Lietuva jau gyvena atsinaujinančios elektros energijos eros nuotaikomis“, – ketvirtadienį LEA organizuotuose žurnalistų pusryčiuose sakė D.Balčiūnas.
LEA skaičiavimu, savo poreikį vietine generacija šalis galėtų patenkinti jau 2027 metais. Pastebima, jog didžiausias atsinaujinančios elektros energijos gamintojas Lietuvoje yra vėjo elektrinės. Pavyzdžiui, praėjusiais metais vėjo elektrinės pagamino 2,5 TWh elektros, o saulės elektrinės – 0,63 TWh. Tuo metu gaminantys vartotojai praėjusiais metais generavo 0,54 TWh šalyje suvartotos elektros.
Teigiama, jog pastaraisiais metais vėjo elektrinėms per dieną pagaminant daugiau nei 15 GWh elektros energijos per dieną, didmeninės elektros kainos neperkopė 150 Eur per MWh slenksčio. Tuo metu, kai vėjo elektrinės per dieną pagamino daugiau nei 20 GWh, kaina atitinkamai nesiekė 100 Eur per MWh.
LEA pažymi, kad nors vėjo gamyba yra tik viena iš sudedamųjų, kuri formuoja elektros kainas, vėjo elektrinėms pasiekiant didžiausią generaciją, nebuvo fiksuojami didžiausi kainų šuoliai.
„Kuo daugiau turėsime atsinaujinančių išteklių, tuo kainos turėtų būti mažesnės“, – sakė LEA Klimato kaitos valdymo centro vadovas Tadas Norvydas.
Pasikeitę tarifai neturėtų paveikti gaminančių vartotojų
Tuo metu kalbant pačių vartotojų pasigaminamą energiją, LEA tegimu, Lietuvoje 2030 metais norima pasiekti, kad 30 proc. visų elektros vartotojų būtų gaminantys.
Agentūros laikinoji vadovė Agnė Bagočiūtė atkreipia dėmesį į mažėjančias saulės elektrinių įrengimo bei saulės elektrinių modulių kainas. Manoma, kad tai padeda išlaikyti aukštą patrauklumą norintiems tapti gaminančiais vartotojais. O kilusios perdavimo tarifų kainos esą neturėtų tam daryti įtakos.
„Tarifai pabrango, jeigu mes lyginsime su praėjusiais metais, bet jeigus mes lyginsim su metais prieš tai, jie yra net pigesni. Tai sakyti, kad jie turės didelį poveikį, tikrai negalime. Mūsų ekspertai įvertino ir tas poveikis svyruoja kelių centų ribose“, – sakė A.Bagočiūtė.
Skaičiuojama, kad saulės ir sausumos vėjo elektrinėse pagaminta elektra yra apie 40 proc. pigesnė, palyginti su anglimis kūrenamų elektrinių energija. Lyginant su gamtinėmis dujomis kūrenamų elektrinių energija, minėtų AEI gaminama elektra yra pigesnė 50 proc.
Lietuvai turi gerų žinių
Tai, kaip paruošti Lietuvos energetikos sistemą ateičiai, kai šalis pati užsitikrins elektros poreikį, parodys kartu su energetikos laboratorija rengiama studija, teigia LEA. A.Bagočiutė ketvirtadienį informavo žurnalistus, jog „LT100“ studiją parengs JAV Nacionalinė atsinaujinančių energetikos išteklių energetikos laboratorija (NREL).
Jos teigimu, amerikiečių ekspertai sukurs modernų Lietuvos elektros energetikos sistemos modelį šaliai visiškai perėjus prie atsinaujinančios energijos gamybos. Studija esą reikalinga siekiant „energetikos sprendimus grįsti tyrimų duomenimis ir rezultatais“, pirmiausia kalbant apie Energetikos ministerijos ruošiamą naują Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją.
„Mūsų siekis užsitikrinti saugią ir nuoseklią energetikos sistemos plėtrą. Planuojamas praktiškai dvigubai didesnis elektros suvartojimas nei yra dabar, numatoma atsinaujinančių energijos išteklių plėtra“, – žurnalistams sakė A.Bagočiutė.
„Kaip viską subalansuoti, išlaikyti elektros sistemą patikimą ir pereiti prie 100 proc. gamybos iš atsinaujinančios energijos išteklių“, – teigė ji.
LEA vadovė dar teigė, kad NREL studijos rezultatai parodys kaip Lietuvai siekti strateginių energetikos tikslų: užsitikrinti energetinę nepriklausomybę iki 2050 m., pasigaminti visą elektrą iš atsinaujinančios energetikos, tapti energijos eksportuotoja, stiprinti pramonę bei užtikrinti prieinamas energijos kainas.
NREL ekspertas Jesse Crucas sakė, kad 2030 m. Lietuva gali tapti 100 proc. elektros iš atsinaujinančių išteklių pasigaminančia valstybe.
„Gavę pirminius rezultatus pamatėme, jog Lietuva gali pasiekti tikslą 2030 m. 100 proc. apsirūpinti atsinaujinančia energija. Tiek kalbant apie elektros gamybą, tiek apie tapimą elektros eksportuotoja“, – ketvirtadienį teigė J.Crucas.
NREL, jo teigimu, nustatys Lietuvoje prieinamus atsinaujinančios energetikos išteklius bei sumodeliuos, kaip transformuoti elektros perdavimo tinklą. Taip pat JAV ekspertai analizuoja skirstymo tinklą, vandenilio ir kitų žaliųjų dujų gamybos potencialą. Dar bus vertinama energetinės transformacijos įtaka šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms, oro kokybei.
Studija pradėta rengti rugpjūtį, vasarį NREL pristato pirminius jos rezultatus. NREL tyrimu ketinama remtis ir atnaujinant nacionalinę energetikos strategiją. NREL iš viso sukurs 3 energetikos sektoriaus transformacijos modelius: 2030, 2040 ir 2050 metams.
