Pirmoji gera naujiena Lietuvos gamintojams yra tai, kad matome pirmuosius cikliško euro zonos pramonės gamybos atsigavimo ženklus. Tai atspindi prasidėjęs atsargų mažėjimo ciklas euro zonos pramonėje. Europos Komisijos duomenys rodo, kad 2024 m. sausį pagamintos produkcijos lygis sandėliuose pasiekė mažiausią lygį per pastaruosius 9 mėnesius. Vokietijos pramonės atsargų lygis sausį buvo žemiausio lygio per 8 mėnesius, o Prancūzijos – per pusantrų metų.
Atsargų lygis yra puikus išankstinis indikatorius, leidžiantis prognozuoti užsakymų dinamiką Lietuvos pramonėje. Senkant pagamintos produkcijos atsargoms, netrukus euro zonos gamintojai bus priversti iš naujo didinti gamybos apimtis iki pardavimų lygio. Lietuvos gamybos sektorius yra stipriai integruotas į ES vertės grandines: atsigaunant gamybai euro zonoje, auga gamybos apimtys ir Lietuvoje.
Panašu, kad dalis Lietuvos pramonės įmonių tokį poveikį jau pajuto – Europos Komisijos duomenys rodo, kad antrą mėnesį iš eilės atsargų lygis Lietuvos pramonėje yra neigiamas. Be to, sausį Lietuvos pramonės įmonių gamybos prognozės pasiekė geriausią lygį per pastaruosius metus. Šie rodikliai leidžia prognozuoti, kad antrąjį 2024 metų ketvirtį Lietuvos gamintojai matys naujų užsakymų iš Vakarų Europos pramonės įmonių padidėjimą, ir jau dabar turi galvoti apie investicijas plėtrai ir papildomo finansavimo poreikį.
Palūkanų aplinkos euro zonoje perspektyvos – antra gera naujiena. Infliacijai euro zonoje sparčiai lėtėjant, finansų rinkų dalyviai prognozuoja, kad šiemet Europos Centrinis Bankas (ECB) imsis bazinių palūkanų karpymo. Rinkos dalyviai tikisi, jog ECB iki 2024 m. pabaigos palūkanas sumažins 4 kartus, pradedant nuo birželio mėnesio. Bazinių palūkanų mažėjimo perspektyvos euro zonoje puikiai atsispindi ir „Euribor“ prognozėse. Pavyzdžiui, finansų paslaugų įmonė „Chatham Financial“ prognozuoja, kad 6 mėn. „Euribor“ nuo dabartinio 3,9 proc. lygio liepą jau sieks 3,32 proc., spalį – 3,03 proc., o gruodį – 2,85 procento.
Palankesnė palūkanų aplinka yra pozityvus aspektas Lietuvos pramonei ne tik dėl pigesnio skolinimosi, bet ir dėl palūkanoms jautrių ilgo galiojimo segmentų (automobilių, statybos medžiagų, baldų ir medienos gaminių, elektronikos ir pan.) paklausos atsigavimo. Toks vartojimo atsigavimas euro zonoje reikštų naujų užsakymų perspektyvas Lietuvos pramonei per naujus kontraktinės gamybos užsakymus iš Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių.
Ženklus infliacijos euro zonoje sulėtėjimas teigiamai veikia vartotojų finansus. Europos Komisijos apklausos rodo, kad sausį euro zonos vartotojų nuomonė apie savo finansų perspektyvas buvo tris kartus geresnė nei 2022 m. liepą, kai ECB pradėjo kelti bazines palūkanas.
Be to, euro zonos vartotojų nuomonė apie santaupas sausį buvo geriausia per 14 metų, nuo 2010 m. vasario, o ketinimai leisti pinigus stambiems pirkiniams sausį buvo dešimtadaliu didesni nei 2022 m. liepą. Esminės įtakos gyventojų nuomonės apie santaupas, finansus ir ketinimus leisti pinigus stambiems pirkiniams pagerėjimui turėjo sulėtėjusi infliacija ir darbo užmokesčio augimas, tai yra, sustiprėjusi euro zonos gyventojų perkamoji galia.
Mažėsiančios palūkanos euro zonoje antrąjį pusmetį, numatomas tolesnis infliacijos lėtėjimas yra geras ženklas: pirmo šių metų pusmečio pabaigoje vartojimas euro zonoje turėtų sustiprėti – kas vėlgi reiškia naujų užsakymų Lietuvos gamintojams perspektyvą.
Po ekonomikos sulėtėjimo ir įvairių pramonės šakų rodiklių smukimo 2023 m., pirmieji atsigaunančios ekonomikos ir vartojimo ženklai nuteikia optimistiškai. Tačiau tam, kad Lietuvos gamintojai pilnai išnaudotų atsigavimo potencialą, svarbu reaguoti laiku ir jau dabar apsvarstyti plėtros galimybes.
