Potvynių ir bangų energiją naudojančios jėgainės nėra naujausias išradimas. Tik jis pritaikomas toli gražu ne visur, o tokia gamyba tebėra gana brangi.
Tačiau Šiaurės jūroje esantis sąsiauris tarp Škotijos ir Orknio salų tapo tikru energetikos naujovių bandymų poligonu.
Čia dirbantys energetikai tikisi, kad technologijos ilgainiui gali atsipirkti.
Turbinos jūros dugne
Rūdimis nusėtame angare prie pat jūros stovi didžiulė turbina, apaugusi jūros augalija ir iš tolo atsiduodanti žuvimi. Tai viena iš keturių sąsiauryje įrengtų jėgainių, iškelta techninei apžiūrai.
Apie 150 tonų sveriantis įrenginys atrodo panašus į vėjo elektrinę, tik sparnai trumpoki – menčių ilgis siekia 8 metrus. Atsidūręs jūros dugne jis gamina elektrą naudodamas potvynių ir atoslūgių jėgą. Veikdama tokia turbina pasiekia 1,5 megavato galią.
Kadangi šioje vietovėje potvyniai staigiai keičia atoslūgius, tokiems bandymams ji yra tinkamiausia.
Tik dėl sūraus vandens poveikio įrangą tenka ištraukti ir iš naujo parengti toliau naudoti.
Keturios turbinos jūros dugne čia sukasi nuo 2018 m. ir per tiek laiko spėjo pagaminti daugiau nei 50 gigavatvalandžių elektros energijos.
Tačiau užmojai dar didesni – bendrovės „MeyGen“ savininkė kompanija „SAE Renewables“ ketina įrengti dar 17 tokių jėgainių, kurių bendra galia viršytų 50 megavatų. Tai būtų didžiausias tokio tipo kompleksas pasaulyje.
Energija dar per brangi
Bendrovė jau turi sutartis tiekti elektrą Jungtinės Karalystės vartotojams.
Tačiau kol kas ji niekaip neišsiverčia be vyriausybės subsidijų, numatytų eksperimentiniams energijos gamybos būdams.
Pagal sutartį su valdžia „MeyGen“ ateinančius 15 metų už megavatvalandę turėtų gauti po 198 svarus – maždaug keturis kartus daugiau, nei kainuoja vėjo ar saulės elektrinių gaminama energija.
„Taip, tai yra problema. Išlaidos turi smarkiai sumažėti, kad šis sektorius taptų komerciškai patrauklus.
Tai įmanoma padaryti didinant turbinų skaičių, nes bendros sąnaudos tuomet mažėja.
Mes turime atpiginti energiją“, – teigė „MeyGen“ vadovas Fraseris Johnsonas.
Kaip parodė Londono imperatoriškojo koledžo atlikta studija, iki 2050 m. tikrai įmanoma sumažinti iš potvynių ir atoslūgių išgaunamos energijos kainą tiek, kad ji galėtų konkuruoti bent su iš gamtinių dujų gaminama elektra.
Naudojasi bangavimu
Tačiau tai dar ne viskas – vos už keleto mylių nuo „MeyGen“ bandymų vietovės kitokius eksperimentus atlieka Edinburgo inžinerijos kompanija „Mocean Energy“.
Jos pagaminta didžiulė geltona mašina, nuo kurios į vandenį nutįsę metaliniai čiuptuvai, atrodo panaši į jūrų pabaisą.
Tai yra „Blue X“ – naujausia bangų energijos panaudojimo įranga. Supdamasis jūros paviršiuje šis aparatas gamina elektrą, kuri kaupiama po vandeniu esančiuose akumuliatoriuose.
„Žmonija jau seniai mėgina pagaminti įrangą, kuri naudotų bangų energiją. Kol kas nepavyko padaryti, kad ji atsipirktų. Mes pirmiausia norime pradėti nuo mažų vartotojų.
Tokie įrenginiai galėtų elektra aprūpinti, pavyzdžiui, atviroje jūroje veikiančius pramonės objektus. Arba izoliuotas salų bendruomenes, užuot tiekę elektrą į bendrą tinklą“, – aiškino „Mocean Energy“ generalinis direktorius Cameronas McNattas.
Anot jo, ilgainiui atviruose vandenyse būtų galima įrengti dešimtis ar net šimtus tokių aparatų. Pavyzdžiui, šalia jūroje esančių vėjo parkų – taip būtų panaudota erdvė ir padidintas šių parkų pajėgumas.
Šalia Škotijos esančios Orknio salos tokiems bandymams pasirinktos neatsitiktinai – čia bangų aukštis pasiekia ir 18 metrų. Todėl čia įsikūrusi ir pelno nesiekianti organizacija Europos jūrų energetikos centras.
Jo pastangomis tiesiami povandeniniai kabeliai, įrengiamos sausumos pastotės, o įvairių su vandeniu susijusių elektros gamybos technologijų kūrėjams suteikiama galimybė panaudoti prototipus prijungus prie tinklo.
„Čia veikiančios įmonės atlieka bandymus, kurie leidžia sumažinti riziką jų investuotojams. Mums tikrai sekasi kurti išradimus, tačiau svarbiausia yra pasiekti, kad jie taptų energetikos sistemos dalimi“, – aiškino centro atstovė Eileen Linklater. (BBC)
