Vokietijos ekonomika su sunkumais susiduria nuo tada, kai dėl 2022 m. prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą išaugo infliacija. Krizę paaštrino pramonės sulėtėjimas ir silpnumas pagrindinių prekybos partnerių rinkose.
„Tikėtina“, kad po 0,3 proc. prilygstančio susitraukimo paskutinį 2023 m. ketvirtį BVP sausio-kovo mėnesiais „vėl nežymiai susitrauks“, savo kasmėnesinėje ataskaitoje pareiškė Bundesbankas.
„Dėl antro iš eilės BVP susitraukimo Vokietijos ekonomika panirtų į techninę recesiją“, – nurodė centrinis bankas.
Finansų institucija išvardijo daugybę problemų, su kuriomis susiduria Vokietija, įskaitant lėtėjančią išorės paklausą ir suvaržytas vartotojų išlaidas bei vidaus investicijas.
Ekonomiką taip pat galimai veikia pastarojo meto streikų banga, ypač akcijos geležinkelių ir aviacijos sektoriuose, teigė bankas.
Tačiau jis pridūrė, kad „vis dar nėra įrodymų, liudijančių recesiją, kalbant apie nuolatinį, plataus masto ir aiškų ekonomikos aktyvumo sumažėjimą, o tokia recesija šiuo metu nėra tikėtina“.
Paramą suteiks tvirta darbo rinka, didėjantys atlyginimai ir mažėjanti infliacija, pažymėjo centrinis bankas.
Po palūkanų normų padidinimo infliacija Vokietijoje sausį sumažėjo iki 2,9 proc. Šis įvertis yra artimas Europos centrinio banko (ECB) 2 proc. tikslui.
Vokietijos ekonomika per visus praėjusius metus susitraukė 0,3 proc. Nors šįmet tikimasi atsigavimo, stebėtojai neseniai perspėjo, kad jis gali būti lėtesnis nei manyta anksčiau.
Gruodį Bundesbankas sumažino 2024 m. augimo prognozę iki 0,4 proc. Birželį buvo numatoma 1,2 proc. ekspansija.
