„Buvo apie 110–120 tūkst. tonų rusiškų grūdų, kurie buvo sukrauti į laivus ir išvežti tiek į Europos Sąjungos (ES) valstybes, tiek į kai kurias Afrikoje esančias valstybes. Visi grūdai, kurie buvo atvežti į Klaipėdos uostą, jei buvo išvežti“, – tikina Klaipėdos uostos vadovas Algis Latakas.
Latvija praneša, kad ketina griežtinti rusiškų grūdų tranzito kontrolę jų kilmės, kokybės ir saugumo atžvilgiu. Anot Latvijos žemės ūkio ministro Mykola Solskyj, bus siekiama nustatyti, ar iš Rusijos tranzitu gabenami grūdai yra rusiški, ar vogti iš okupuotų Ukrainos teritorijų.
„Okupuotose teritorijose likę ūkininkai apsėja grūdais tiek žemės, kiek įstengia, bet iš jų grūdai nuperkami pusvelčiui, gal tiksliau būtų sakyti – atimami. Teritorijose, esančiose netoli okupuotų, yra nedirbama žemė. Ji arba užminuota arba ten vyksta kovos. Tie plotai užima apie milijoną hektarų“, – komentavo M.Solskyj.
Kol per Lietuvą keliauja rusiški grūdai, ukrainietiškų čia tik maža dalis. A.Latako teigimu, Klaipėdos uostas būtų pasirengęs pervežti Ukrainos grūdus, jeigu būtų galima produkciją atgabenti iki uosto, tačiau tai padaryti sudėtinga dėl logistikos keliamų problemų.
„Tai susiję su geležinkelio vėžės pločiu – kaip vagonai su grūdais gabenami iš Ukrainos į Lietuvą ir Gdanską Lenkijoje. Pas mus – plačioji vėžė, o Lenkijoje geležinkelis europinis, taigi siauroji. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – plačioji vėžė. Jeigu tam tikroje vietoje būtų nutiesta plačioji vėžė tarp Ukrainos ir Lietuvos, pavyktų išspręsti galybę sunkumų“, – aiškino Latvijos žemės ministras.
„Lietuvos geležinkeliai“ 2022-aisiais pradėjo gabenti nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius į Klaipėdos uostą per Lenkiją.
Susidurta su iššūkiu – Ukrainoje ir Lietuvoje naudojama rusiška vėžė, Lenkijoje – europietiška, tad pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis, o tai itin apriboja gabenimo mastus. Vis dėlto susisiekimo ministerija pabrėžia – Europinė vėžė nuo Kauno iki Ukrainos sienos jau yra, todėl yra galimybė sukurti koridorių nuo Baltijos uostų iki pat Kyjivo ir kitų centrų Ukrainoje.
Pagrindinis prioritetas trumpuoju laikotarpiu yra suderinti reguliarų traukinio maršrutą tarp Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos.
Dabar du trečdaliai ukrainietiškų grūdų eksportuojami jūra iš Odesos uosto, dar apie pusantro milijono tonų – Dunojumi, likusieji – sausumos keliais.
ES veikia vadinamieji solidarumo koridoriai – praėjusiais metais jais iš Ukrainos eksportuota beveik 38 mln. tonų grūdų, aliejinių augalų sėklų.
„Solidarumo koridoriais 60 proc. – tai reiškia, kad iš 100 t – 60 t kiekvienu atveju buvo išgabenta būtent solidarumo koridoriais, na, ir 40 proc., vėliau, jau atsinaujinus Juodosios jūros krypčiai, pavyko išgabenti per Juodąją jūrą“, – duomenimis dalijosi Europos Komisijos (EK) biuro vadovas Marius Veščega.
Situaciją Ukrainoje su kolega aptaręs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako – Ukraina tikisi, kad bus rasti alternatyvūs keliai ne tik grūdų, bet ir kitų prekių eksportui.
Ukraina, ano ministro, prašo, kad apsvarstytume ne vien per grūdų importo ir eksporto perspektyvą, bet ir per kitus dalykus. Ukraina yra pasiruošusi pateikti siūlymus, kuriuos galėtų apsvarstyti Lietuva ir Lenkija.
Lenkija, Slovakija, Bulgarija, Rumunija ir Vengrija iki praėjusių metų pabaigos taikė ribojimus ukrainietiškų grūdų pirkimui.
Toks sprendimas buvo priimtas po vietos ūkininkų protestų, kilusių sumažėjus grūdų kainoms. Rumunijoje protestai tęsiasi ir toliau – visai neseniai vietos ūkininkai blokavo sieną su Ukraina.
