Vis dažniau klientai klausia, ar skrydžio metu lėktuve veiks internetas, sako kelionių agentūrų atstovai. Dalies skrydžių iš Lietuvos metu internetas jau veikia.
Kalbinti Vilniaus oro uosto keleiviai sako, kad internetas danguje – patogu, bet nebūtina.
„Visada geriau, jeigu yra internetas. Sutrumpėja skrydis, nes gali dirbti, ir tiek“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė vienas keleivis.
„Turėti internetą danguje būtų naudinga, bet, kita vertus, skrydžio metu galima pailsėti nuo visų darbų. Man patinka lėktuve pailsėti“, – svarstė kitas.
„Būtų smagu skrendant galėti kelti nuotraukas į socialinius tinklus, daryti tiesiogines transliacijas. Bet dažnai lėktuve man patinka ir nieko neveikti“, – manė dar viena keleivė.
Lietuvos oro uostų atstovas pataria prieš skrendant pasidomėti, ar lėktuve bus interneto ryšys ir pabrėžia, kad pigius skrydžius siūlančios ir užsakomųjų skrydžių bendrovės interneto danguje neturi.
„Tam tikri vėžėjai siūlo internetą visuose skrydžiuose, kiti siūlo tik tam tikruose lėktuvų modeliuose, kiti vėžėjai siūlo tik tolimuosiuose skrydžiuose. Kiti vėžėjai dar tik ketina įsidiegti bevielį internetą. „AirBaltic“ yra pasiskelbę, kad ateityje diegs nemokamą „Starlink“ internetą visiems keleiviams visuose orlaiviuose.
Bet pagrindinė rekomendacija keleiviams, jeigu iš tikrųjų bus reikalingas internetas, pasidomėti, ar jų skrydyje bus teikiama tokia paslauga“, – kalbėjo Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Martynas Jaugelavičius.
Iš Kauno šiemet lėktuvai skris trimis naujomis kryptimis: į Berlyną, Zadarą ir Pizą. Skrydžių daugės ir iš kitų oro uostų.
„Vilniuje „AirBaltic“ atidarys naują kryptį į Krokuvą, Palangoje atidarys taip pat svarbią kryptį į Amsterdamo oro uostą, per kurį galima pasiekti praktiškai visą pasaulį. Taip pat Vilniuje ateinantį vasaros sezoną mes laukiame naujo vėžėjo – Graikijos nacionalinio vėžėjo, kuris leis susipažinti su mums dar nepažintomis Graikijos salomis“, – sakė M.Jaugelavičius.
Lietuviai keliaudami atostogauti neretai renkasi viešbučius, kuriuose viskas įskaičiuota, tačiau net ir juose ieško unikalių patirčių, sako turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.
„Domisi apie vakarinę programą, apie treniruotes, patirtis vaikams, ir apie kokybišką poilsį prie jūros, ir apie keliavimo galimybes. Iš tikrųjų, lietuviai ieško šitų dalykų, kur būtų viskas įskaičiuota, bet ir su turiniu“, – tikino pašnekovė.
Net ir renkantis iš pirmo žvilgsnio saugią, poilsinę kelionę Europoje, rekomenduojama nepamiršti sveikatos draudimo.
„Tiek ir gydymo išlaidų draudimas, tiek ir repatrijavimo dalykas, kai gali tekti žmogų grąžinti į Lietuvą dėl to, kad jis pats negali grįžti, o skaudžios nelaimės atveju ir pargabenti žmogaus kūną. Labai svarbu vertinti, į kokią šalį vykstama. Kuo tolimesnė šalis, kuo turtingesnė šalis, tuo didesnė rizika, kad ten tos išlaidos bus didesnės“, – sakė Draudikų asociacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Draudimo bendrovės BTA duomenimis, daugiausia nelaimingų incidentų slidinėjant nutinka Austrijoje, Italijoje ir Slovakijoje.
