„Man atrodo, to balsavimo Seime tikslas – turėti minimalius taršos mokesčius. Mano nuomonė yra visiškai kita. Tas taršus kuras, kuris importuojamas į Lietuvą, turi būti labiau apmokestinamas. O mažinami turėtų būti pajamų mokesčiai, kad žmonių piniginės būtų storesnės, o žmonės turėtų pinigų pasikeisti kurą. Seimas apsisprendė kitaip“, – trečiadienį žurnalistams teigė S. Gentvilas.
S. Gentvilas taip pat teigia, kad tokie sprendimai rodo, jog Seimas negali išlaikyti „Rusijos importuotojų išorinės agitacijos“, turėdamas omenyje degalinių tinklą „Jozita“. Anot jo, pritardamas SND akcizo sumažinimui, Seimas nusižemino ir nebuvo atsparus.
„Mes padarėme transformaciją centralizuotame šildyme, išeidami iš gamtinių dujų, kurios buvo brangios ir per kurias mus šantažavo, į biokurą. Šiandien matome kitas dujas, kur Rusijos importuotojai irgi tyčiojasi iš Lietuvos mokestinės politikos. Ir mes neatlaikėme šio testo ir labai nusižeminome“, – tvirtino jis.
„Tai buvo išbandymas, kiek mes esame atsparūs ir galintys siekti žaliosios transformacijos ir būti atsparūs Rusijos importuotojų patyčioms. Ir Seimas neišlaikė“, – pabrėžė jis.
Trečiadienį Seime po svarstymo buvo pritarta Akcizų įstatymo projektui, pagal kurį siūloma SND apmokestinimą sumažinti nuo 304 iki 13 eurų už toną. Galutinis balsavimas dėl viso projekto numatomas ketvirtadienį.
Vyriausybė siūlė taikyti 41 euro už toną tarifą, tačiau parlamentarai svarstymo stadijoje nubalsavo už dar mažesnį dydį.
Vyriausybės siūlymu, SND akcizų tarifas būtų susidėjęs iš 41 Eur/t pastoviosios dalies ir kintamos anglies dvideginio (CO2) dedamosios. Ją verslui siūloma pradėti taikyti nuo kitų metų liepos.
Aplinkos ministerija savo ruožtu yra pasiūliusi 70,58 Eur/t tarifą. Ministerijos vertinimu, SND tarifas turėtų būti konkurencingas vadinamojo raudonojo dyzelino akcizui (72,07 Eur/t), kadangi abi kuro rūšys naudojamos tiek žemės ūkyje, tiek šildymui.
Pokyčius nuo 2025 m. numatančius CO2 dedamąją parlamentui siūloma svarstyti įprasta tvarka.
ELTA primena, kad šiemet nuo sausio 1 d. įsigaliojo 304,1 Eur/t SND akcizas.
Aplinkos ministerijos iniciatyva Seimo priimtas naujas tarifas sukėlė didelį nepasitenkinimą. Sumažinti SND akcizą, be kita ko, reikalavo sausio 23–26 dienomis Vilniuje protestavę ūkininkai, degalinių tinklas „Jozita“ savo kasos čekiuose ėmė rašyti kritiką valdantiesiems.
Be to, sausio pradžioje Lietuvos verslo ir pramonininkų konfederacijos paragino Vyriausybę „atsakingai įvertinti neigiamą naujo reguliavimo poveikį“ konkurencingumui, šalyje įvedus gerokai aukštesnį SND akcizą nei regione. Dalis įmonių perėjo prie SND po 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, siekiant sumažinti tuomet itin išbrangusių gamtinių dujų vartojimą.
Latvija SND akcizo netaiko, Lenkijoje jis siekia 13 Eur/t, Vokietijoje – 45 Eur/t, Estijoje – 55 Eur/t. Reaguodama į kritiką Vyriausybės kanceliarija registravo Akcizų įstatymo projektą, kuriame gyventojams bei verslui SND akcizas mažinamas iki 41 Eur/t.
Tikimasi, kad tokį akcizo dydį Seimas patvirtins vasario 12–15 dienomis šaukiamoje neeilinėje parlamento sesijoje. Verslo struktūros anksčiau prašė nustatyti 13,94 Eur/t SND akcizą, o Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas yra sakęs, jog tarifas galėtų siekti apie 20 Eur/t.
SND taip pat naudojamas šildymui ir buityje tuose šalies regionuose, kuriuose neišplėtota gamtinių dujų infrastruktūra, pavyzdžiui, Skuode, Mažeikiuose. Prie 304 Eur/t akcizo dydžio ministerija siūlo pereiti palaipsniui, iki 2030 m.
