„Akcizai yra reguliuojami direktyvomis. Ir nustatant minimalius tarifus ir pereinant prie žaliojo kurso, visos ES šalys įsipareigojo įgyvendinti minimalų tarifą – 41 eurą už toną. Tai nepriklausomai nuo to, kad Latvijoje ar Latvijoje dabar mažiau, šis klausimas ir jų darbotvarkėse atsiras. (...) Tų tarifų dydžiai yra labai įvairūs, Estija turi 55 eurus už toną, Švedija – 500 eurų už toną“, – pirmadienį LRT radijui teigė M. Lingė.
„Nereikia pamiršti ir dėl kokių tikslų daromi visi taršiojo kuro pakeitimai . Nes iki tam tikrų metų nepasiekus rezultatų, būtų mokamos baudos, kurios Lietuvai būtų apie 700 mln. eurų per metus“, – pabrėžė jis.
BFK pirmininkas taip pat paminėjo, kad nukentėjusiems ūkininkams ir vartotojams aukštos kainos bus kompensuotos kurį laiką netaikant CO2 dedamosios, kuri prie degalų kainos bus pridedama nuo 2025 m.
„Kompensacinis mechanizmas pasireikštų per tai, kad pusei metų būtų nukeltas CO2 dedamosios taikymas. Kadangi ji būtų apie 36 eurai už toną SND, tai galime pasiskaičiuoti, kad pusmetis tokio mokesčio yra palanki suma“, – sakė jis.
M. Lingė pridūrė, kad praeitą savaitę ūkininkų išreikštas nepasitenkinimas tokiam tarifo dydžiu kelia klausimą, ar verta tartis su socialiniais partneriais. Jo teigimu, susitikdami su premjere Ingrida Šimonyte, ūkininkų atstovai neprieštaravo tokiam pasiūlymui.
R. Budbergytė: manau, Seime bus aptarti ir palankesni SND tarifai
Tuo metu socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė pamini, kad opozicijos atstovai siūlys Seimo posėdžio metu svarstyti ir mažesnius tarifus SND. Ji įvardijo, kad socialdemokratai palaikytų 21 Eur/t tarifą, prie kurio nuo 2025 m. prisidėtų CO2 dedamoji.
„Bus siūlymų papildyti darbotvarkę ir, manau, atsiras Laimos Nagienės siūlymas – 13 eurų už toną. Ir po visų batalijų, nežinia koks skaičius atsiras. Galbūt jis bus palankesnis, nes tas 41 euras yra kelis kartus didesnis nei aplinkinėse šalyse“, – LRT sakė R. Budbergytė.
„Socialdemokratai registravo siūlymą, kad būtų 21 eurą už toną, kas kasmet brangtų dėl CO2 dedamosios“, – pridūrė ji.
Parlamentarė taip pat paminėjo, kad reikėtų detaliau žiūrėti į galimybes kompensuoti gyventojams patirtus nuostolius.
„Nuo sausio 1 d. tiek buitiniai vartotojai, tiek verslas, patyrė tam tikrus nuostolius. Ir jiems nėra kaip kitaip kompensuoti“, – sakė ji.
„Reikia rimtai padiskutuoti ir vyks tos diskusijos, kad būtų kompensuotas kiekvienas netekimas, kiekvienam žmogui“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, kad pirmadienį Seime prasidės neeilinė parlamento sesija, kurios metu ketinama priimti Akcizų įstatymo pataisas. Numatoma rengti posėdžius vasario 12, 14 ir 15 dienomis.
Sprendimą šaukti neeilinę sesiją paskatino sausį sostinėje vykęs ūkininkų protestas ir jo metu iškelti reikalavimai. Nuo naujųjų įsigaliojęs naujas suskystintų naftos dujų (SND) akcizas – 304,1 Eur/t – sukėlė didelį nepasitenkinimą tarp ūkininkų. Reaguodama į kritiką, Žemės ūkio ministerija registravo Akcizų įstatymo projektą, kuriame gyventojams bei verslui SND akcizas mažinamas iki 41 Eur/t. Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė šiam pasiūlymui.
Verslo struktūros anksčiau prašė nustatyti 13,94 Eur/t SND akcizą, o Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas yra sakęs, jog tarifas galėtų siekti apie 20 Eur/t.
