Perka ir kepa patys
„Pasverkite du kilogramus, ne, geriau visus tris, nes noriu ir lauktuvių parvežti“, – tiesdamas pinigus „Memelio“ žuvies pardavėjai prašė vyriškis. Kilogramas smulkokų stintų kainavo 12 eurų. Ar jos lašviškos? „Nevežame iš Latvijos“, – patikino jas sverdama moteris.
15 eurų. Tokia yra gana didelių, žvejų iš Baltijos jūros šeštadienio – vasario 10-osios rytą parneštų šviežių stintų kaina, tačiau mugėje jų būta ir tokių, kurių kilogramas kainavo 10–12 eurų. Anot vienos prekeivės, pernai stintų kainos buvo pašokusios net iki 22 eurų.
Apskritai šviežios, šeštadienio rytą priekrantėje sužvejotos žuvies šventėje būta vos ant vieno kito prekystalio. Tačiau kvapnūs dūmai vis tiek nugulė visą Palangos J. Basanavičiaus gatvę: pamiltuotus „žuveliokus“ ant įkaitintų kepsninių čirškino kepėjai kone kiekvienoje palapinėje.
Kokia tos stintos „kilmė“ – latviška, daniška ar švediška, nevertėjo nė klausti. Tai, kad ji – skani, liudijo tirštai aplink stalus susėdę žuvies valgytojai.
Jų „Stintų šventėje“ negąsdino nė aštrokas Rytys – žvarbus vėjas tik dar labiau paskatino šildytis žuviene, kurios kaina sukosi apie 5 – 6 euris, o štai keptų 8 stintų porcijai prireikė 8-10 eurų, marinuotų stiklainiukui – 8 eurų.
Žvejai – nusiminę
„Stintų nėra, teištraukiau porą plekšnių“, – šeštadienį iš labo ryto į jūrą nuo Palangos tilto meškerę įmerkęs telšiškis Artūras Vitkus iš „Statau“ komandos nedaugžodžiavo.
Kone visų žvejų, dalyvavusių stintų žvejybos varžybose, kibirėliai buvo tušti, ir tik viename kitame plūduriavo po plekšnę.
Du žvejai, segintys „Stintų ordinus“ – Algis Jastrumskas ir Algis Dapįevičius, pasidžiaugė bent jau tuo, kad sužvejojo gana didelę plekšnę.
„Dalyvauju „Stintų šventėse“ nuo 2010-ųjų, tris kartus esu tapęs čempionu, būta ir antrų, ir trečių vietų. Dabar gi laimės bandyti su bičiuliu atvažiavome po kelerių metų pertraukos.
Deja, sėkmė varžybose priklauso nuo vėjo krypties, o šįkart jūrą glostė „ubago“ vėjas.
Dažnai iš Klaipėdos traukiame žvejoti į Palangą, bet jei pučia Rytys, meškerių nė neverta išvynioti“, – patikino A.Jastrumskas.
Jis užsiminė, kad tais metais, kai pelnė aukso apdovanojimus, buvo sužvejojęs ir 5, ir 2 bei 3 kilogramus stintų.
„Bet būta ir tokių metų, kai nepavyko nė vienam iš žvejų ištraukti nė vienos žuvies, tuomet apdovanojimui už atkaklumą ir pastangas buvo traukiami burtai“, – sakė A.Jastrumskas.
Nedraugiška jūra
Stintų kilogramas – 15 eurų, šalto rūkymo kilogramas žiobrio – tiek pat“, – kainas lentelėje stintų šventės rytmetį išvedžiojo žvejybos įmonės „Pamario kopa“ direktorius Paulius Jurkus.
Ar šiųmetės žuvies kainos didesnės už buvusias prieš metus?
„Šeštadienio rytą mūsų žvejai grįžo iš jūros – tiek ten tos stintos tebuvo, tinkluose – vienetai, – įrašą telefone, kaip žvejai traukė tinklus, parodė Paulius. – Šiemet orai nepalankūs žvejams. Tris sausio savaites negalėjome žvejoti, o kai oras pagerėjo, vos porą savaičių ėjome į jūrą, po to vėl stojo poros savaičių pauzė.
Ruošdamiesi stintų šventei užmetėme tinklus, bet jūra juos suplėšė, privėlė rąstų – labai ji šiemet nerami“.
Kaimynai latviai į stintų šventės mugę taip pat privežė ir šviežių, ir rūkytų žuvų. Ar jie atima iš lietuvių žvejų duonos kąsnį?
„Konkurencija su latviais – didelė. Stintos pas mus yra tradicinė žuvis, Latvijoje gi ji laikoma menkavertr. Žvejai Rygos įlankoje smulkias stintas siurbia „siurbliais“. Jei mūsų 10–15 stintų sveria kilogramą, latviškos prireikia 30–40 žuviukų.
Būna, kad iš mūsų žvejų turgaus prekeiviai stintas superka po 10 eurų už kilogramą, bet iš Latvijos parsiveža smulkmės sumokėję vos po 5 eurus už kilogramą“, – paaiškino Paulius.
Renkasi kitokį maistą
„Perdirbame žuvį. Rūkymui reikia didelių stintų, bet jas perkame iš Latvijos žvejų“, – sakė įmonės „Žemaičių žuvis“ produktais prekiaujantis Darius Vaišvila.
Vitrinoje sukrautos šviežios stintos kilogramas čia kainavo 14 eurų, kilkės – 2 eurus, strimėlės – 3 eurus, jūros ešerio – 6 eurus.
„Mugės pradžia buvo sausoka prekybai. Aplamai uždarbis sumažėjo mugėse, žmonės po COVID-19 karantino pradėjo taupyti pinigus.
Gal įtaką daro ir tai, kad žuvį, kuri lietuviams buvo delikatesas, pastaruoju metu pakeitė „svetimas“ maistas – korėjietiškas, kiniškas, tailandietiškas“, – užsiminė D.Vaišvila.
Mugėje rūkytos žuvies kainos neglostė pirkėjų. Pavyzdžiui, už vieną karštai rūkytą skumbrę prašoma 6-7 eurų, už karšio išklotinę – kone 10 eurų.
Vytintos stintos kilogramo kaina sukosi apie 40 eurų.
Žvejų kaimelių verslas
Vis dėlto patys latviai, į Palangą atkakę nuo Rygos įlankos pakrantės kaimų, sulaukė mugės lankytojų dėmesio. Žmogus prie žmogaus ir jau – eilė ties „Reina zivis“ palapine.
„Esame iš Tukumo regiono – Latvijos šiaurės, nedidelio žvejų kaimelio Lampežciems. Esame susibūrę į kooperatyvą 16 žuvų perdirbėjų, perkame jas iš vietos žvejų.
„Reina zivis“ – mano šeimos įmonė. Esame atviri ir lankytojams, namie priimame turistų grupes, iš Lietuvos – taip pat“, – sakė nuo Mažeikių kilusi ir į Latviją nutekėjusi Alla Bečere.
Už šešias keptas stintas ji prašė 5 eurų, o į vakuumą supakuotų, išdarinėtų stintų kilogramą – 18 eurų.
Ant kepsninės – mero žuvis
Stintų šventė – tai ne tik žvejų apdovanojimai, bet ir virtinė koncertų bei kepėjų varžytuvės.
O koks stintos receptas – geriausias?
„Pats paprasčiausias, – patikino „Stintų šventę“ atidaręs Palangos meras Šarūnas Vaitkus. – Svarbiausia – šviežia žuvis, pakanka ją šiek tiek pasūdyti, išvolioti miltuose ir traiškiai iškepti“.
Sūrininkams – sezono startas
„Stintų šventė mums – sezono startas“, – patikino Agnė, prekiaujanti kartu su mama Stefa Strakšiene pagamintais „Stefutės sūriais“. Ant prekystalio moteris suguldė ir nedidelius karvių pieno sūrius, ir apie 3 kilogramus sverčiančias sūrių „galvas“.
„Kasmet iš Joniškio rajono važiuojame į Palangą, Stintų šventė mums tapo tradicine – klientai pas mus grįžta.
Sūrių nebranginome, parduodame už tą pačią kainą, kaip ir pernai, 15–18 eurų už kilogramą. Regim, kad perkamoji galia turi ribas, nebeįmanoma kainų kilstelėti“, – patikino Agnė.
