Tyrime užimtais gyventojais laikomi 15–89 metų gyventojai, tiriamąją savaitę ne trumpiau kaip valandą dirbę bet kokį darbą, už kurį gavo darbo užmokestį pinigais ar atlygį natūra ar iš kurio turėjo pelno ar pajamų, taip pat gyventojai, kurie turėjo darbą, bet tiriamąją savaitę laikinai nedirbo.
Pasak Rūtos Bitinaitės, Valstybinės duomenų agentūros Gyvenimo lygio ir užimtumo statistikos skyriaus patarėjos, tyrimas atliekamas visose Europos Sąjungos šalyse pagal bendrą metodiką, taikant Tarptautinės darbo organizacijos naudojamas užimtų gyventojų ir bedarbio sąvokas, todėl jo rezultatai yra palyginami tarp šalių.
Tyrimas atliktas taikant imčių metodą. Vidutiniškai per ketvirtį 2023 m. apklausta 10,4 tūkst. 15–89 metų šalies gyventojų, tyrimo rezultatai perskaičiuoti visiems gyventojams.
Atliekant tyrimą fiksuojamas pačių gyventojų savęs vertinimas darbo rinkoje, todėl pateikiami rezultatai skiriasi nuo Užimtumo tarnybos ir kitų oficialių šaltinių pateikiamų duomenų apie nedarbo lygį Lietuvoje.
Pavyzdžiui, tyrimo duomenimis, nedarbo lygis paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo 7,4 proc., nors oficiali Valstybinės duomenų agentūros pateikiama išankstinė statistika rodo 6,3 proc. rodiklį.
„Tiesiogiai skirtingų šaltinių duomenų lyginti negalima, tačiau duomenys parodo tendencijas“, – paaiškino R.Bitinaitė.
Nedarbas auga
Dar 2022 metais vidutinis nedarbo lygis, tyrimo duomenimis, šalyje buvo rekordiškai mažas, vidutiniškai tik 5,9 proc., o štai praėjusių metų pabaigoje jis jau pasiekė 7,4 proc.
2023 m. nedarbo lygis sudarė 6,8 proc. ir buvo 0,9 procentinio punkto didesnis nei 2022 m. Vyrų nedarbo lygis sudarė 7,3 proc., moterų – 6,4 proc. (2022 m. – atitinkamai 6,4 ir 5,5 proc.). Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2023 m. sudarė 13,8 proc. ir buvo 2 procentiniais punktais didesnis nei 2022 m. Ilgalaikio nedarbo lygis per metus nepasikeitė ir 2023 m. sudarė 2,3 proc.
Nedarbo lygis 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 7,4 proc. ir, palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 1,2 procentinio punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra. Vyrų nedarbo lygis sudarė 8,3 proc., moterų – 6,6 proc. ir per ketvirtį padidėjo atitinkamai 1,3 ir 1,2 procentinio punkto. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis sudarė 18,3 proc. ir per ketvirtį padidėjo net 6,4 procentinio punkto.
Statistika rodo, kad paskutinį 2023 metų ketvirtį vidutiniškai be darbo buvo jau 116,7 tūkst. Lietuvos gyventojų, o visų 2022 metų vidurkis buvo 89,3 tūkstančio bedarbių. Ilgalaikių bedarbių skaičius paskutinį 2023 metų ketvirtį padidėjo 8 tūkst. ir buvo 36,3 tūkst., 15–24 metų amžiaus bedarbių buvo 18,7 tūkst.
Oficiali Valstybinės duomenų agentūros statistika, išankstiniais duomenimis, fiksuoja, kad ypač mažai aktyvūs darbo rinkoje yra jauni vyrai. Tarp 15–24 metų jaunuolių šis rodiklis praėjusį gruodį siekė net 19,6 proc. O štai šios amžiaus grupės moterų nedarbas gruodį siekė tik 5,4 proc.
Gyventojų tyrimas rodo, kad 2023 m. buvo 105,5 tūkst. 15–74 metų amžiaus bedarbių, iš jų 15–24 metų amžiaus – 13,5 tūkst. Per metus bedarbių skaičius padidėjo 16,2 tūkst., iš jų 15–24 metų amžiaus – 2 tūkst. Ilgalaikių bedarbių buvo 35,1 tūkst., arba 33,3 proc. visų bedarbių, – tai 0,1 tūkst. daugiau nei 2022 m.
Daugėja darbuotojų
2023 m. buvo 1 mln. 546,6 tūkst. darbo jėgai priskiriamų asmenų, per metus jų skaičius padidėjo 36,5 tūkst.
2023 m. dirbo 1 mln. 441,1 tūkst. gyventojų, arba 20,3 tūkst. daugiau nei 2022 m. Pernai dirbo 84,3 tūkst. jaunų (15–24 metų amžiaus) gyventojų, arba 2,1 tūkst. mažiau nei 2022 m.
2023 m. buvo 904,3 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų, iš jų daugiau nei pusė (59,4 proc.) – senatvės pensininkai ar išankstinės senatvės pensijos gavėjai, 16,5 proc. – besimokantis 15–24 metų amžiaus jaunimas.
Nors oficialiai tyrime neminimos priežastys, dėl ko Lietuvoje gana ženkliai išaugo darbo rinkai priskiriamų asmenų skaičius, tačiau akivaizdu, kad viena pagrindinių priežasčių yra imigracija.
Migracijos departamento duomenimis, praėjusių metų spalio pradžioje Lietuvoje gyveno kiek daugiau nei 208 tūkst. iš įvairių užsienio šalių atvykusių asmenų. Praėjusiais metais pirmą kartą imigrantų skaičius Lietuvoje perkopė 200 tūkst ribą. 2023 metų pradžioje šis skaičius nesiekė 190 tūkst.
Lietuvoje oficialiai šiuo metu dirba apie 130 tūkst. užsienio šalių piliečių. Lyginant su praėjusių metų duomenimis, aukštos kvalifikacijos darbuotojų, atvykstančių į šalį, skaičius kilo dešimtadaliu. Lietuvos įmonės nuolat priima kitataučius vadovų ar specialistų pareigoms eiti. Ekspertai tikina, kad kurti darbinius santykius su tarptautiniais talentais – paprasta ir naudinga.
„Klaipėda ID“ pateikia pavyzdį: Klaipėdoje gausu užsienio piliečių, kurie turi aukštąjį išsilavinimą bei patirtį einant aukštos kvalifikacijos pareigas.
Tačiau kitataučiai padeda užpildyti ir ne pačios aukščiausios kvalifikacijos trūkstamą darbo jėgą, ir taip plečia įmonės galimybes tarptautinėje rinkoje.
Tarp Lietuvos įmonių, kurios praėjusiais metais labiausiai padidino darbuotojų skaičių, yra Klaipėdos rajone veikianti transporto UAB „Vlantana“.
Pernai įmonės darbuotojų skaičius išaugo 370 ir jau perkopė 2 500 žmonių.
Anot „Vlantana“ personalo skyriaus vadovės Renatos Utkienės, įmonė noriai priima užsienio piliečius, užtikrindama jiems vienodas darbo sąlygas kaip ir darbuotojams iš Lietuvos Respublikos, suteikdama vienodas karjeros galimybes ir garantuodama lygias teises.
„Žinoma, turime daugybę užsieniečių, dirbančių vairuotojais, tačiau organizacijos administracija taip pat atvira iš svetur atvykusiems darbuotojams. Šiuo metu darbuojasi kolegos iš Ukrainos, Indijos, Turkijos, Izraelio ir net Nigerijos. Jie užima įvairias pareigas – transporto bei pardavimų vadybininkų, autoelektrikų-šaltkalvių, reisų dokumentų specialistų“, – sako R.Utkienė.
Anot jos, svarbiausias dalykas atvykus į svetimą šalį – būstas. Daliai kitataučių darbuotojų įmonė nėra pirma darbovietė Lietuvoje, todėl jų integracija įprastai būna sklandesnė. Tačiau, jei užsienietis savo karjerą tik pradeda Lietuvoje, tokiu atveju reikia sutvarkyti dokumentus, padėti susirasti būstą, gauti įvairius leidimus.
„Vienas langelis“
Nors didžioji dauguma užsieniečių Lietuvoje gyvenimui ir darbui renkasi sostinę, tačiau Klaipėda taip pat aktyviai siekia konkuruoti ir rodo savo pranašumus. Vienas patogiausių pasirinkimų užsieniečiams, kurie dar neturi darbo pasiūlymo ir nori pradėti kurti gyvenimą mūsų šalyje, – Klaipėda. Viktorijos Paldauskės, „International House Klaipėda“ projektų vadovės, teigimu, praėjusiais metais pradėjusi veikti organizacija siekia „vieno langelio“ principu suteikti reikiamą pagalbą.
„Užsieniečiai turi galimybę konsultuotis su Užimtumo tarnybos specialistais. Jie suteikia informaciją apie laisvas darbo vietas, kokių dokumentų reikia, net padeda paruošti gyvenimo aprašymą. Taip pat, jeigu yra poreikis, suteikiame lietuvių kalbos kursus, konsultuojame, kaip persikvalifikuoti ar kelti kvalifikaciją“, – teigia ji.
Užsienio piliečių koncentracija Klaipėdos darbovietėse sparčiai keičiasi. „Vlantanos“ marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovės Indrės Srėbaliūtė-Kliminskės teigimu, verslui poreikis pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų iš užsienio šalių kyla dėl to, kad Lietuva yra maža šalis, demografinė padėtis prastėja, dalis jaunimo vis dažniau renkasi studijas užsienio universitetuose, kur tęsia savo karjeras.
„Tačiau Lietuva sparčiai vystosi, tapome lygiaverte Vakarų Europos dalimi, galinčia konkuruoti darbo sąlygomis, galinčia pasiūlyti inovatyvią darbo aplinką, augimo ir tobulėjimo galimybes, todėl vis daugiau užsieniečių renkasi mūsų šalį. O ką jau kalbėti apie mūsų nuostabią gamtą ir pajūrį, kurio negali neįsimylėti“, – teigia specialistė.
Mažėjo darbuotojų
Tačiau Klaipėdoje buvo ir įmonių, kurios praėjusiais metais mažino darbuotojų skaičių.
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusi Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonė „Espersen Lietuva“ prieš metus apie atleidimą įspėjo 70 darbuotojų. „Espersen Lietuva“ darbuotojus atleido, nes, mažindama gamybos apimtį, iš keturių darbo pamainų grafikų paliko du. „Sodros“ duomenimis, bendrovėje praėjusių metų pradžioje dirbo 416 darbuotojų. Šiuo metu – 346 žmonės.
Rugsėjo pabaigoje buvo pranešta, kad 92 darbuotojus atleidžia pajūrio regione veikusi UAB „Klaipėdos mėsinė“.
„Klaipėdos mėsinė“ skelbs nemokumą, tai čia dėl to“ – tuomet BNS sakė „Klaipėdos mėsinės„ vadovas Marius Valančius. Nuo 1991-ųjų veikiančiai „Klaipėdos mėsinei“ 2018 metų sausį buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau galiausiai buvo paskelbtas bankrotas.
Praėjusių metų pabaigoje UAB „Nesė“ paskelbė, kad atleidžia 19 darbuotojų. Įmonės vadovas Alvidas Paulikas sakė, kad įmonė planuoja uždaryti lošimo namus Klaipėdoje ir koncentruoti veiklą Vilniuje bei turi planų verslą plėsti internete.
Taip pat statistika fiksuoja, kad dvi Klaipėdoje veikiančios „Marino grupei“ priklausančios įmonės praėjusiais metais atleido beveik 900 žmonių. Tačiau kadangi Užimtumo tarnyba negavo pranešimo apie grupinį darbuotojų atleidimą, tikėtina, kad tai susiję su įmonės vidinės struktūros pasikeitimais. „Marino grupė“ vykdo projektus tarptautinėje laivų statybos ir remonto rinkoje.
