Anot Vokietijos federalinio statistikos biuro, mėnesio infliacijos rodiklis Vokietijoje buvo mažiausias nuo 2021 m. birželio, kai siekė 2,4 proc.
Infliaciją mažėti skatina energijos kainos, kurios, nepaisant vyriausybės padidintų anglies dvideginio mokesčių, lyginant su praėjusiais metais nukrito 2,8 proc.
Maisto produktai pabrango 3,8 proc., tačiau jų kainų augimas toliau lėtėjo.
Apskritai infliacijos rodiklis Vokietijoje traukiasi, nors gruodį mėnesio infliacija buvo staiga pakilusi iki 3,7 proc. – daugelio ekonomistų manymu, tokį šuolį lėmė lyginamasis poveikis, atsiradęs baigus taikyti subsidijas energetikos srityje.
Bendras vartotojų kainų lygis nuo 2023 m. gruodžio iki 2024 m. sausio išaugo 0,2 proc.
Ekonomistai prognozuoja, kad infliacija didžiausioje Europos ekonomikoje per metus turėtų toliau mažėti, tačiau tai gali vykti pakankamai lėtai.
Neigiami veiksniai, dėl kurių kyla kainos, yra nuo 30 iki 45 eurų už toną išaugusios anglies dvideginio kainos, taip pat nuo metų pradžios vėl įsigaliojęs įprastinis maisto maitinimo įstaigose PVM tarifas, pakeitęs prieš daugiau nei dvejus metus nustatytą ir per koronaviruso pandemiją galiojusį lengvatinį tarifą.
Kova su infliacija dar nelaimėta, visai neseniai perspėjo vyriausiasis banko „Commerzbank“ ekonomistas Jörgas Krämeris.
Esant aukštai infliacijai, sumažėja vartotojų perkamoji galia, todėl krenta tikroji jų darbo užmokesčio vertė ir jie už savo pajamas gali nupirkti mažiau.
