Apie niūrias prognozes buvo prablita po to, kai 2023 m. įmonės pajamas paveikė pertekliniai laivybos sektoriaus pajėgumai, dėl kurių sumažėjo krovinių gabenimo kainos.
Grupė pranešė, kad jos grynasis pelnas praėjusiais metais sumenko daugiau kaip septynis kartus, iki 3,8 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 29,2 mlrd. JAV dolerių 2022 m. Tuo metu pajamos sumažėjo iki 51 mlrd. JAV dolerių, kai ankstesniais metais analogiška suma siekė 81,5 mlrd. JAV dolerių.
Ketvirtadienį „Maersk“ akcijų kaina Kopenhagos vertybinių popierių biržos prekybos sesijos pabaigoje buvo beveik 15 proc. mažesnė. Ją taip pat paveikė bendrovės pranešimas apie akcijų supirkimo programos stabdymą.
2022 m. krovinių gabenimo kainos dėl pajėgumų stokos smarkiai išaugo, tada po pandeminių apribojimų atšaukimo fiksavus didelę paklausą.
„Didelė paklausa galiausiai pradėjo normalizuotis, nes sušvelnėjo grūstys, o vartotojų paklausa sumažėjo ir dėl to atsirado atsargų perteklius“, – pajamų ataskaitoje sakė „Maersk“.
Dėl šių pokyčių 2022 m. trečio ketvirčio pabaigoje prasidėjo „spartus krovinių apimčių ir kainų mažėjimas“.
„Maersk“ nurodė, kad su pertekline pasiūla susiję iššūkiai laivybos pramonėje 2024 m. turėtų „visapusiškai materializuotis“.
Grupė sumažino savo 2024-ųjų bazinio pelno – pajamų prieš palūkanas, mokesčius, nuvertėjimą ir amortizaciją – prognozę iki 1–6 mlrd. JAV dolerių.
„Išlieka didelis neapibrėžtumas dėl trikdžių Raudonojoje jūroje trukmės ir masto, orientaciniame intervale atsispindi trukmė nuo vieno ketvirčio iki visų metų“, – teigė „Maersk“.
Pirmininkas Robertas Maerskas Uggla ir generalinis direktorius Vincentas Clercas pajamų ataskaitoje tvirtino, kad „2023-ieji baigėsi daugybę nerimą keliančių išpuolių prieš krovininius laivus Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje“.
Jiedu pažymėjo, kad buvo nusitaikyta į du įmonės laivus.
„Maersk“ ir kitos laivybos įmonės išpuolių akivaizdoje nukreipė savo laivus ilgesniu ir brangesniu maršrutu aplink Pietų Afriką.
Kainų spaudimas
Irano remiami Jemeno hučių sukilėliai nuo lapkričio persekioja Raudonąja jūra plaukiančius laivus. Jie tvirtina, kad smūgiuoja su Izraeliu susijusiems laivams ir tokiu būdu demonstruoja paramą palestiniečiams Gazos Ruože, kur šiuo metu vyksta Izraelio ir „Hamas“ karas.
Į šiuos išpuolius sureagavo JAV ir JK pajėgos, kurios inicijavo atsakomuosius smūgius.
Pentagono duomenimis, nuo lapkričio 19 d. hučiai daugiau kaip 40 kartų atakavo ar grasino komerciniams laivams.
„Maersk“ per paskutinius tris 2023 m. mėnesius patyrė 456 mln. JAV dolerių nuostolių, o pardavimai, lyginant su analogišku 2022 m. laikotarpiu, sumenko 34 proc., iki 17,8 mlrd. JAV dolerių.
V. Clercas atskirame pranešime nurodė: „Nors Raudonosios jūros krizė iš karto sukėlė pajėgumų ribojimus ir laikiną kainų padidėjimą, pertekliniai laivybos pajėgumai galiausiai lems kainų spaudimą ir paveiks mūsų rezultatus.“
