Tokie rezultatai greičiausiai paskatins valdžią dėti daugiau pastangų siekiant suteikti gyvybingumo šalies ekonomikai, nes centrinio banko palūkanų normų mažinimas ir priemonės paskolų išdavimui paskatinti ligi šiol ypatingo poveikio neturėjo.
Nacionalinis statistikos biuras (NSB) pranešė, kad vartotojų kainų indeksas nukrito 0,8 proc. – gerokai daugiau nei naujienų agentūros „Bloomberg News“ prognozuotas 0,5 proc. sumažėjimas. Be to, nukritęs rodiklis reiškia, kad Kinijoje jau ketvirtą mėnesį iš eilės vyksta defliacija.
Tai prasčiausi duomenys nuo antrojo 2009 m. pusmečio, kuomet pasaulį buvo apėmusi finansų krizė.
Apie toliau prastėjančius rezultatus bylojo ir 2,5 proc. sumažėjęs gamintojų kainų indeksas (GKI), rodantis pagamintų prekių savikainą.
NSB teigimu, šie skaičiai atspindi „didelį tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu vykusios Pavasario šventės ir su ja susijusių nedarbo dienų poveikį“.
Liepą Kinijoje pirmąkart po 2021 m. prasidėjo defliacija, kuri, rugpjūtį trumpam stabtelėjusi, nuo to laiko tęsiasi toliau.
„Pagrindinis infliaciją stabdęs veiksnys toliau buvo maisto produktų kainos, kurios per metus nukrito 5,9 proc. ir pasiekė žemiausią kada užfiksuotą lygį“, – pranešė banko „ING“ vyriausioji ekonomistė Lynn Song.
Ji taip pat atkreipė dėmesį apie per mėnesį išaugusią prekių savikainą.
„Nors šie skaičiai nėra tokie dideli, kaip planus viršijantys infliacijos rodikliai daugelyje kitų šalių, jie leidžia manyti, kad defliacija Kinijoje neįsibėgėja“, – teigė L. Song.
„Mūsų vertinimu, labai tikėtina, kad sausio duomenys atspindi žemiausią šio ciklo (metinės) infliacijos tašką.“
Nors defliacija reiškia, kad prekės pinga, ji kelia pavojų platesnei ekonomikai, nes vartotojai paprastai būna nelinkę skubėti su pirkiniais ir tikisi, kad kainos kris toliau.
Dėl to sumažėja paklausa ir bendrovės būna priverstos mažinti gamybos apimtis, nesamdyti naujų darbuotojų ar atleisti iš darbo esamus ir galimai taikyti nuolaidas turimoms atsargoms, tokiu būdu gaudamos mažesnį pelną, nors prekių savikaina lieka tokia pati.
Valdžia pristatė aibę priemonių, kuriomis bus siekiama paskatinti ekonomikos augimą, kuris neprasidėjo net 2022 m. gale panaikinus griežtus COVID-19 pandemijos metu taikytus apribojimus, o analitikai perspėja, kad pasitikėjimui atkurti yra būtinas „staigių“ skatinamųjų priemonių planas.
„Kinija turi imtis skubių ir agresyvių veiksmų, norėdama išvengti rizikos, kad vartotojai ims tikėtis defliacijos“, – teigė bendrovės „Pinpoint Asset Management“ vadovas ir vyriausiasis ekonomistas Zhiwei Zhangas.
Kinijoje krentančios kainos visiškai neatitinka padėties likusiose pasaulio šalyse, kurias toliau kamuoja infliacija, dėl kurios centriniai bankai yra priversti didinti palūkanų normas.
