K.Georgieva priduria, kad politikos formuotojai turėtų atkreipti dėmesį į šią „nerimą keliančią tendenciją“, kad „neleistų šiai technologijai dar labiau pakurstyti socialinės įtampos“.
TVF teigimu, tikėtina, kad dirbtinis intelektas turės įtakos didesnei darbo vietų daliai – manoma, kad apie 60 proc. – išsivysčiusios ekonomikos šalyse. Tačiau dalis darbuotojų gali tikėtis naudos – taip dirbtinis intelektas padės padidinti darbo produktyvumą.
Kitais atvejais dirbtinis intelektas galės atlikti pagrindines užduotis, kurias šiuo metu atlieka žmonės. Dėl to gali sumažėti darbo jėgos paklausa, o tai gali turėti įtakos darbo užmokesčiui ir net panaikinti darbo vietas.
Tuo metu TVF prognozuoja, kad ši technologija turės įtakos tik 26 proc. darbo vietų mažas pajamas gaunančiose šalyse.
Ji atkartoja 2023 m. Goldman Sachs ataskaitą, kurioje apskaičiuota, kad dirbtinis intelektas gali pakeisti 300 mln. visą darbo dieną dirbančių darbuotojų, tačiau teigiama, kad kartu su produktyvumo augimu gali atsirasti ir naujų darbo vietų.
K.Georgieva teigė, kad „daugelis šių šalių neturi infrastruktūros ar kvalifikuotos darbo jėgos, kad galėtų pasinaudoti dirbtinio intelekto teikiamais privalumais, todėl kyla pavojus, kad ilgainiui ši technologija gali padidinti nelygybę tarp šalių“.
Pritaikius dirbtinį intelektą, didesnes pajamas gaunančių ir jaunesnių darbuotojų darbo užmokestis gali neproporcingai padidėti. Mažesnes pajamas gaunantys ir vyresnio amžiaus darbuotojai gali atsilikti, mano TVF.
„Labai svarbu, kad šalys sukurtų visapusiškus socialinės apsaugos tinklus ir pasiūlytų pažeidžiamiems darbuotojams perkvalifikavimo programas“, – sakė K.Georgieva. „Tokiu būdu galime užtikrinti, kad perėjimas prie dirbtinio intelekto taptų įtraukesnis, apsaugotų pragyvenimo šaltinius ir pažabotų nelygybę.“
TVF analizė paskelbta tuo metu, kai pasaulio verslo ir politikos lyderiai renkasi į Pasaulio ekonomikos forumą Davose, Šveicarijoje. Dirbtinis intelektas yra diskusijų tema, smarkiai išpopuliarėjus tokioms taikomosioms programoms kaip „ChatGPT“.
Ši technologija susiduria su griežtesniu reguliavimu visame pasaulyje. Praėjusį mėnesį Europos Sąjungos pareigūnai pasiekė preliminarų susitarimą dėl pirmųjų pasaulyje išsamių įstatymų, reglamentuojančių dirbtinio intelekto naudojimą.
Kinija priėmė vienus pirmųjų pasaulyje nacionalinių dirbtinio intelekto reglamentų, į kuriuos įtrauktos taisyklės, susijusios su tuo, kaip gali būti kuriami ir diegiami algoritmai.
Spalio mėnesį JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo kūrėjai įpareigojami dalytis su dirbtiniu intelektu susijusiais saugos rezultatais su JAV vyriausybe, o lapkritį Jungtinėje Karalystėje vyko aukščiausiojo lygio susitikimas dėl dirbtinio intelekto saugos, kuriame kelios šalys pasirašė deklaraciją dėl saugaus šios technologijos vystymo.
Parengta pagal BBC informaciją.
