Šis sektorius neišsiskiria finansiniu drausmingumu – šiuo metu kredito biuro sistemose registruotos 135 skolos, kurių bendra suma viršija 216 tūkst. eurų. Kredito biuro ekspertai pataria detaliau pasidomėti tokių įmonių rodikliais, jei planuojama tiekti joms prekes, teikti paslaugas ar patikėti brangesnį turtą.
Šiuo metu Lietuvoje registruotos 547 kompiuterių, ryšių įrangos ir buitinės technikos remonto įmonės, kuriose iš viso dirba 1003 darbuotojai. Palyginti su ankstesniais metais, mažėja šios srities ir įmonių, ir darbuotojų skaičiai. Pvz., 2021 m. veikė 572 šios srities bendrovės, kuriose buvo sukurta 1050 darbo vietų.
Remiantis paskutinėmis finansinėmis ataskaitomis (2022 m.), šios srities įmonės bendrai deklaravo daugiau kaip 57 mln. eurų pajamų, o didesnė jų dalis yra gauta iš pardavimų. Daugiausia pajamų gavo šios uždarosios akcinės bendrovės: „MTTC“ (18,9 mln. eurų), „Servica ICT“ (3,2 mln. eurų), „Baltic Continent“ (3 mln. eurų), „Kompiuterių klinika“ (2,7 mln. eurų), „AG Service“ (1,5 mln. eurų), „Man rūpi rytojus“ (1,2 mln. eurų), „Servicenet“ (1,1 mln. eurų) bei „Komsetas“ (996 tūkst. eurų).
„Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį, kad nors de facto minėtos įmonės deklaravo kompiuterių ir ryšių įrangos remontą bei priežiūrą, tačiau dalis jų vykdo kitokią veiklą. Pvz., kai kurios didesnės bendrovės teikia programinę įrangą arba nuomoja įrangą, taip pat yra ir tokių, kurių veikla – techninių atliekų išvežimas (pavyzdžiui, „Man rūpi rytojus“).
Dauguma įmonių, pateikusių 2022 m. finansines ataskaitas, dirbo pelningai, tačiau 56 įmonės deklaravo nuostolius nuo -71 euro iki -136,6 tūkst. eurų.
Absoliučioje daugumoje kompiuterių, ryšio įrangos ir buitinės technikos priežiūros įmonių dirba nuo 1 iki 5 darbuotojų. Lietuvoje yra tik penkios šios srities bendrovės, kuriose darbuotojų skaičius yra didesnis kaip 20 – tai „MTTC“ (137), „Technologinių paslaugų sprendimai“ (50), „Servica ICT“ (42), „Servicenet“ (39), bei „Interneto centras“ (29).
Nepaisant augančios paklausos kompiuterių, ryšio įrangos ir buitinės technikos priežiūrai, šio veiklos sektoriaus negalima pavadinti finansiškai ypač drausmingu, nes šių metų pradžioje šiame sektoriuje buvo fiksuotos 135 skolos, kurių bendra suma viršija 216 tūkst. eurų. Deja, pastaraisiais metais išryškėjo skolų augimo tendencija: pvz., 2021 m. sausį bendras skolų skaičius sektoriuje buvo 121 (~ 110 tūkst. eurų), 2022 m. pradžioje – 144 (168 tūkst. eurų), pernai sausį – 143 skolos (168 tūkst. eurų). Per pastaruosius trejus metus vidutinis skolos dydis išaugo beveik dvigubai: 2021 m. sausį jis siekė 907 eurus, 2022 m. bei 2023 m. pradžioje paaugo atitinkamai iki 1169 bei 1177 eurų, o šiemet siekia jau 1603 eurus.
Iš viso šiuo metu skolų turi 92 įmonės (kas šešta įmonė), o 24 įmonės turi daugiau kaip po vieną skolą – nuo 2 iki 5. Dauguma skolų susidariusios už telekomunikacijų paslaugų teikimą, taip pat įmonės yra skolingos už elektros tiekimą, prekes, pašto bei kitas paslaugas. Didžiausia skola viršija 75 tūkst. eurų – tai nepadengta paskola.
Per 16 metų laikotarpį nuo 2007 m. Lietuvoje iš viso bankrutavo 50 kompiuterių, ryšio ir buitinės technikos priežiūros bendrovių. Paprastai tokių atvejų kasmet fiksuojama vidutiniškai nuo 1 iki 3, tik 2016 bei 2017 m. buvo užfiksuota atitinkamai po 10 bei 9 nemokumo atvejus, taip pat 2019 m. – 8.
Palyginti su kitomis veiklomis, kompiuterių, ryšio įrangos ir buitinės technikos priežiūrai priskiriamos įmonės išsiskiria kiek mažesniu bankroto ir vėlavimo mokėti rizikingumu. Šiemet ir pernai sausio mėn. aukščiausiai bankroto klasei nepriklausė nė viena tokia įmonė, o aukštai rizikos klasei – 5 proc. Pernai sausį šis rodiklis siekė 6 proc. 2022 m. sausį prie nemokumo ribos buvo 4 proc. bendrovių, kai 2021 m. pradžioje jų buvo 16 proc.
Vėlavimo mokėti aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms šiuo metu priklauso 10 proc. kompiuterių ir ryšio įrangos priežiūros bendrovių. Pernai ir užpernai sausio mėn. tokių įmonių buvo 9 proc., o 2021 m. pradžioje – 22 proc.
Šiuo metu visų Lietuvos įmonių mokėjimo vėlavimo rizikingumas (aukšta ir aukščiausia klasės) yra 16 proc., bankroto rizika – 9 proc.
