Anot K.Vizbaro, toks ginkluotės poreikio užtikrinimas nėra numatytas Lietuvos ginklavimosi planuose, o politikai neatsako į verslo atstovų keliamus klausimus.
„Lietuva dabar pasirinko tokią liniją, kad kviečia gynybos pramonę investuoti, nes ji susijusi su karu. Mes perkame tankus, kitokią milijardų eurų vertės įrangą. Jai ir aptarnavimo, ir infrastruktūros reikia. Galbūt tada reikia galvoti apie kažkokias amunicijos gamyklas“, – „Žinių radijui“ teigė K.Vizbaras.
„Tada klausimas iš užsienio investuotojų labai tiesus ir aiškus. Jeigu aš investuosiu 200 mln. eurų ir pastatysiu minosvaidžių minų fabriką, ar iš manęs tai pirks? Ar valstybė įsipareigoja užtikrinti kažkokį poreikį? Ir į tuos klausimus atsakymų nėra, nes nėra aiškus šis kelias ar planas“, – aiškino jis.
Verslininkas taip pat paminėjo, kad užsienio įmonių nenorui veikti Lietuvoje įtakos vis dar turi „pafrontės valstybės“ statusas.
„Man kartais atrodo keista, kaip politikai įsivaizduoja, kad ateina kažkokie užsienio investuotojai ir verslai ir aklai tiki politikų pasakojimais, jog čia viskas saugu ir nieko nebus. Verslas nėra naivus. Jis racionalus ir puikiai vertina tas rizikas“, – sakė verslininkas.
„Šiandien dienai vis dar esame pafrontės valstybė. Ir galime tai neigti, ignoruoti, bet paties fakto tai nepakeis“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad 2023 m. gegužę ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 metais gaires, tarp kurių buvo numatyta parengti ir priimti specialų gynybos pramonės įstatymą.
