„Turime segmentą, dėl kurio pozicionavimo (ar bendrovės turi būti licencijuotos, ar ne – ELTA) galutinio susitarimo valstybės mastu nėra. Tai – depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai ir virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai, paprasčiau vadinami kriptoįmonėmis arba kriptoturto paslaugų teikėjais. Tokių įmonių Lietuvoje šiuo metu turime apie 540. I. Laursas kalbėjo būtent apie šį subsektorių“, – Eltai teigė G. Ranonytė.
„I. Laursas, sakydamas, kad 2024 m. nemaža dalis įmonių planuoja išeiti iš Lietuvos, turėjo galvoje tai, kad tik labai nedidelis šiuo metu registruotų kriptoturto paslaugų teikėjų skaičius gaus veiklos licenciją Lietuvoje. Licencijos negavusios įmonės turės pasitraukti. Pats palyginimas, kad iš 500 įmonių liks tik 5 nėra visai sąžiningas – gali būti, kad iš tų 500 paraiškas pateiks tik 50, o jeigu bent pusė gaus licencijas, tai bus sąlyginiai sėkmingas skaičius“, – aiškino ji.
Visgi „Fintech Hub LT“ vadovė pritarė idėjai, kad sąlygos šio sektoriaus įmonėms Lietuvoje pradėti ar plėsti veiklą blogėja, o reguliacijos daugėja, kas gali nulemti šiuo metu turimo „fintech“ pranašumo praradimą. Taip pat ji pabrėžė, kad kriptobendrovės bus reguliuojamos itin griežtai.
„2016–2019 metais „fintech“ įmonėms buvo atviri miesto vartai, o dabar atviros tik kambario durys. Palyginimui, kriptoįmonėms bus atvira tik rakto skylutė – bendra valstybės pozicija tokių įmonių atžvilgiu yra itin griežta, ir paraiškos veiklos leidimui bus vertinamos itin atsargiai“, – aiškino ji.
„2023 m. Lietuvos „fintech“ bendrovės mokėjimo paslaugas suteikė 27 mln. klientų visoje Europos Sąjungoje (ES). Natūralu, kad tai lemia ir didesnį institucijų, atsakingų už finansinio sektoriaus stabilumą ir reputaciją, dėmesį. Tad šiuo atžvilgiu itin svarbus yra požiūris. Matome, kad bendrai pakantumas klaidoms yra gerokai sumažėjęs, o keliama kokybės kartelė – išaugusi (...) Jeigu ilgainiui politinis palaikymas mažės, ir nebus atsižvelgiama į rinkos pasiūlymus, tai galėtų atbaidyti galimus užsienio investuotojus“, – komentavo G. Ranonytė.
Ji taip pat pastebi, kad mažėjantis politinių institucijų pakantumas sektoriaus bendrovių klaidoms gali nulemti Lietuvos šiuo metu turimo „fintech“ pranašumo praradimą.
Institucijose vykstančios diskusijos sustabdys naujų kripto įmonių registravimą Lietuvoje
Taip pat, anot G. Ranonytės, Seimo pavasario sesijoje priėmus Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo projektą, būtų sustabdytas naujų kriptoįmonių registravimas Lietuvoje iki taikyti kriptoturto rinkų reglamento (angl. MiCA) įsigaliojimo 2024 m. pabaigoje.
Pasak jos, šiuo pakeitimu numatoma, kad kriptoturto paslaugų teikėjas, registruodamasis Lietuvoje, turi atsidaryti sąskaitą šalyje veikiančioje ar filialą turinčioje kredito įstaigoje.
„Su šiuo reikalavimu norima sustabdyti naujas registracijas, nes kredito įstaigos labai retai atidaro tokias sąskaitas. Kartu reikalavimas gali skaudžiai atsiliepti ir elektroninių pinigų įstaigoms, kurios iki šiol turėjo teisę kriptoturto paslaugų teikėjams atidaryti sąskaitas įstatiniam kapitalui. Natūralu, kad tokiu būdu elektroniniu pinigų įstaigos pritraukdavo klientus, kurie vėliau imdavo naudotis ir kitomis paslaugomis“, – aiškino G. Ranonytė.
Anot asociacijos vadovės, Finansų ministerijai planuojant taikyti MiCA be pereinamojo laikotarpio, kriptoturto paslaugų teikėjai, neturintys Lietuvos banko suteikto leidimo, negalės veikti nuo 2024 m. gruodžio 30 d., bet teisinis pagrindas leidimų išdavimui įsigalioja tą pačią dieną. Ji tvirtina, kad toks reikalavimas yra neįgyvendinamas, tad pereinamasis laikotarpis, bent iki 2025 m. birželio 30 d., yra būtinas.
„Paskutinė termino diena, kuomet įmonės turi gauti leidimą, sutampa su pirmąją diena, kuomet tokius leidimus galima pradėti išduoti. Tokiu atveju arba Lietuvos bankas leidimus turės išduoti per vieną dieną, arba toks reikalavimas praktiškai bus neįgyvendinamas ir įmonės bus priverstos sustabdyti visą savo veiklą nepaisant to, jog laiku pateikė veiklos leidimui gauti reikalingus dokumentus ir tenkina visus nustatytus reikalavimus“, – komentavo ji.
„Asociacija pateikė savo pasiūlymą įvesti bent 6 mėn. pereinamąjį laikotarpį, kuris suteiktų daugiau laisvės tiek pačiam Lietuvos bankui, tiek rinkos dalyviams geriau pasiruošti ir išvengti nereikalingų klaidų bei skubos“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad nuo 2024 m. gruodžio 30 d. Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse bus pradėtas taikyti kriptoturto rinkų reglamentas ir kriptoturto teikėjai bus priskiriami finansų įstaigoms. Atitinkamai, kad tęstų savo veiklą, tokios įmonės turės gauti veiklos licenciją.
Tuo metu, lapkričio pabaigoje Vyriausybė priėmė Lietuvos banko, Vidaus reikalų, Finansų ir kitų ministerijų parengtą priemonių paketą, kuriuo toliau griežtinama kriptoturto paslaugų teikėjų priežiūra. Griežtinti reguliavimą numatoma ir ateityje, nuolat stiprinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, keitimasis informacija.
Lietuvos bankas taip pat gruodį teigė, kad šalies institucijos aktyviai rengiasi MiCA reglamentui. Visgi, nors ES institucijos numato pereinamąjį laikotarpį iki 2026 m. liepos 1 d. kriptoturto paslaugų teikėjams prisitaikyti prie naujų reikalavimų, sankcijų apėjimo ir sukčiavimo rizikos nulėmė, kad institucijos siūlo mūsų šalyje netaikyti šio pereinamojo laikotarpio.
Įgyvendinus numatytus pokyčius, kriptoturto paslaugų teikėjų veikla bus reguliuojama, atsiranda reikalavimai dėl vartotojų apsaugos. Pakeitimai įsigalios visos ES lygmeniu. Lietuvos bankas bus atsakingas už kriptoturto rinkos dalyvių licencijavimą ir kartu su FNTT dalysis jų priežiūra pinigų plovimo prevencijos ir teroristų finansavimo srityje. Centrinis bankas pabrėžia, kad į licenciją galės pretenduoti tik tos įmonės, kurios skirs reikiamą dėmesį atitikčiai, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimams bei paslaugų kokybei.
