Tai atskleidė EBPO tyrimas, kuriuo remiantis buvo sudaryti šalių gyventojų finansinio raštingumo, finansinės gerovės ir skaitmeninio finansinio raštingumo indeksai.
Tarp visų tirtų valstybių (jų buvo 39, daugiau nei įeina į EBPO) Lietuvos finansinio raštingumo indeksas prasčiausias.
Nuo 2015 metų mūsų šalies įvertinimas sumenko 10 proc. ir tesiekia 56 balus.
Tuo metu Latvijai skirti 59 balai, Estijai – net 67. EBPO vidurkis yra 63 balai.
Ankstesniu, 2015-ųjų įvertinimu Lietuva, gavusi 62 balus, buvo daug geresnėje pozicijoje, lenkė Latviją bei Estiją ir užėmė 11 vietą.
Kas atsitiko per šiuos aštuonerius metus, kad mūsų šalis tarptautinių vertintojų požiūriu taip smarkiai nusirito pagal finansinį raštingumą?
Sunku tai paaiškinti vienareikšmiškai. Daug kas priklauso ir nuo tyrimo metodų, kriterijų. Vis viena akivaizdu, kad kaimynai latviai ir estai gerokai pasitempė ir pralenkė smarkiai smuktelėjusius lietuvius.
Vis dėlto ne visais požiūriais Lietuva, naujo tyrimo duomenimis, prastai atrodo.
Pavyzdžiui, per aštuonerius metus lietuviai išmoko geriau prižiūrėti savo pinigus, sugeba daugiau taupyti, planuoti finansinę ateitį, lyginti skirtingų teikėjų siūlomas finansines paslaugas.
Net 90 proc. tyrimo dalyvių tvirtino, kad aktyviai taupo, 36 proc. – palygina paslaugų kainas, o tai aukščiausias rodiklis Baltijos regione.
Bet tuo pat metu trečdalis mūsų šalies gyventojų yra linkę gyventi šia diena ir tikisi, kad visos finansinės problemos išsispręs savaime. Panašiai galvoja tik Graikijos ir Italijos žmonės.
Suprantama, toks požiūris būdingas daugiausia jaunimui, o vyresnieji anaiptol ne taip naiviai optimistiški.
Daugeliu kitų tyrimo rodiklių duomenimis Lietuva atrodo gerokai blogiau nei gebėjimu taupyti.
Ypač menkos lietuvių finansinės žinios. Atsakymai į tyrėjų pateiktus 7 klausimus buvo įvertinti prasčiau negu 2015 metais.
Pavyzdžiui, sudėtines palūkanas geba apskaičiuoti vos 30 proc. lietuvių, kai tai įstengia padaryti net 70 proc. vokiečių.
Vadinasi, Lietuvos mokyklose vertėtų daugiau dėmesio skirti finansams, kad jas baigęs jaunimas sugebėtų išmokti bent paprastą finansinę matematiką. Tiesa, mūsų šalies žmonėms geriau sekėsi atsakyti į klausimus apie infliaciją, pinigų vertės pokyčius bėgant laikui.
Itin prastas Lietuvoje skaitmeninio raštingumo lygis. Šis rodiklis žemiausias tarp tirtų valstybių, jis sudarė 45 balus – šiek tiek atsilikome nuo latvių, gavusių 46 balus, o estai, pelnę 64 balus, net gerokai viršijo EBPO vidurkį.
Kai vis daugiau finansinių paslaugų perkeliamos į skaitmeninę erdvę, šis rodiklis tampa ypač svarbus.
Be abejo, jaunimas, taip pat geriau išsilavinę, didesnes pajamas gaunantys žmonės pasirodė gerokai labiau įvaldę finansų skaitmeninį raštingumą.
Labai prastu skaitmeninės erdvės suvokimu turbūt galima paaiškinti ir didžiulį lietuvių neatsargumą šioje srityje.
Tyrimas parodė, kad tik 60 proc. lietuvių nesidalija savo banko sąskaitos slaptažodžiais su artimaisiais ir giminėmis. Tokios klaidos niekada nedaro 90 proc. latvių ir 100 proc. estų.
Galbūt dėl to Lietuvoje taip gausu finansinių apgavysčių – žmonės tiesiog nesuvokia, kaip jie gali nukentėti būdami per daug patiklūs.
Kita „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kokiais informacijos šaltiniais remdamiesi žmonės Lietuvoje priima finansinius sprendimus.
Pasirodo, maždaug pusę tokių sprendimų lemia asmeninė patirtis, o ketvirtadalis žmonių vadovaujasi informacija internete.
Didelė dalis apklaustųjų jos ieško bankų portaluose, laikydami tai patikimiausiu patarėju, kaip geriausia elgtis su savo pinigais.
Pasitikėjimas bankų rekomendacijomis išaugęs – dabar 21 proc. kliaujasi tokia informacija, 4 proc. daugiau negu 2021 metais.
Bet dar nemažai žmonių (24 proc.) vadovaujasi pažįstamų rekomendacijomis, o toks šaltinis gali būti ir klaidinantis.
Pakilo 3 procentais ir žiniasklaidos patikimumo priimant finansinius sprendimus vertinimas – dabar jos pateikiama informacija pasikliauja 32 proc. gyventojų.
Bet ir nuomonės formuotojais socialiniais tinklais, kurie nebūtinai išmano finansus, pasitiki 21 proc. apklaustųjų, tiesa, 6 proc. mažiau žmonių kreipia dėmesį į tai, ką jie rašo apie taupymą.
Beveik pusė žmonių teigia, kad pasirenkant investavimo būdą itin svarbu, kokia tikėtina būsima indėlio grąža, o 42 proc. apklaustųjų rūpi investicijas priimančios įstaigos reputacija, nors 2021 metais taip atsakė 55 proc. apklaustųjų.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Lietuvos bankas sutarė bendradarbiauti ugdant gyventojų finansinį raštingumą, kad būtų veiksmingiau apsaugoti žmonių interesai.
Aišku, būtina padėti žmonėms geriau apsisaugoti nuo sukčių, nepakliūti į nepatikimų finansinių paslaugų teikėjų pinkles. Tai galiausiai turtintų ir visą šalį, nes efektyviau būtų panaudojamos gyventojų santaupos.
