Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė tikina, kad parlamentas nubalsavo už „lobistų parengtus pasiūlymus“ bei nuostatas, kurios nurodo į neegzistuojantį įstatymą.
„Seimas apsisprendė palaikyti ne BFK pasiūlytą privalomojo turto vertintojų savivaldos reguliavimo modelį, o nubalsavo už pačių vertintojų lobistų parengtus pasiūlymus, kuriais būtų įteisinta privaloma narystė vertintojų rūmuose ir bandoma išlaikyti savo rankose vertintojų priežiūrą“, – Eltai teigė M. Lingė.
„Paradoksalu, kad Seimas nubalsavo už nuostatas, kurios nurodo į neegzistuojantį įstatymą. Kadangi tokio įstatymo nėra, jis turės būti parengtas ir svarstomas kartu su privalomojo turto vertinimo reforminiu paketu“, – tikino jis.
E. Gentvilas tikino neslepiantis, kad pasiūlymai buvo rengti kartu su Lietuvos turto vertintojų asociacija, tačiau jis pažymėjo, kad šalies įstatymai numato ne tik galimybę, bet ir prievolę bendradarbiauti su lobistais.
„Deklaravau ir deklaruoju, kad kartu su Turto vertintojų asociacija paruošti pasiūlymai. Skaitykime teisėkūros pagrindų įstatymą, antrą straipsnį ir pamatysime, kad įstatymo leidėjai privalo derinti savo pozicijas su interesų grupėmis ir t. t. Jeigu kas nors nori sakyti, kad lobistai yra žvėrys, nusikaltėliai, vagys ir banditai, tai mano požiūris kitoks“, – Eltai kalbėjo Liberalų sąjūdžio atstovas.
„Lietuvos įstatymai numato ne tik galimybę, bet ir prievolę bendradarbiauti su lobistais. Aš bendradarbiauju. Galėčiau paklaust kas atvedė prie tokių pasiūlymų, kuriuos pateikė Finansų ministerija ir gina mano mielas kolega Mindaugas Lingė“, – svarstė jis.
Finansų ministerijos teiktas projektas prieštarauja koalicijos programai
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas akcentavo, kad Finansų ministerijos teiktas siūlymas numatė sukurti asociaciją, į kurią privalomai turėjo stoti turto ir verslo vertintojai, kas, anot jo, prieštarautų Vyriausybės programoje ir koalicijos sutartyje numatytu profesinės savivaldos stiprinimu ir plėtra.
„Atsiranda projektas, kurį pateikia Finansų ministerija, kur jokių teisių interesų grupėms nebesuteikiama. Valdžia sukuria kažkokią asociaciją, į kurią liepia stoti verslininkams. Profesinė savivalda funkcionuoja kitaip, pati interesų grupė ir ją atstovaujantys verslininkai susiburia į asociaciją“, – tvirtino E. Gentvilas.
„Finansų ministerijos pateiktas projektas nenumato galimybės profesinės savivaldos plėtrai. Mano manymu, tai prieštarauja Vyriausybės ir koalicijos programai“, – aiškino jis.
Politikas tikino, kad jo, K. Starkevičiaus ir kitų kolegų registruoti siūlymai palieka galimybę patiems verslininkams kurti savo interesus atstovaujančią ir funkcijas vykdančią asociaciją – Turto ir verslo vertintojų rūmus.
„Mano pasiūlytose pataisose yra nuoroda į būsimus Vertintojų rūmus. Po priimtų pataisų, kad būčiau nuoseklus įregistravau Vertintojų rūmų įstatymą, kuris yra taip pat kartu su Turto ir Verslo vertintojų asociacijomis parengtas ir tai deklaruota mano aiškinamajame rašte“, – sakė liberalas.
„Pagal mano, K. Starkevičiaus, Luko Savicko ir kitų siūlomą modelį atsirastų dar viena profesinė savivalda, kurių Lietuvoje yra 22 ar 23 ir atliktų savireguliacijos funkciją. Finansų ministerijos pasiūlymas nėra apie profesinę savivaldą. Tai iš viršaus, neliberaliai, gana totalitariškai, padiktuotas nurodymas turto ir verslo vertintojams, kaip jie turės dirbti ir gyventi“, – pabrėžė jis.
Seime Finansų ministerijos inicijuotos įstatymų pataisos, kuriomis keičiamas turto ir verslo vertinimo reguliavimo modelis, buvo pateiktos dar praėjusių metų rugsėjo mėnesį, o svarstymas įvyko gruodį. Projekte numatyta atsisakyti biurokratinio vertintojo profesijos reguliavimo ir priežiūros, siekti didesnio skaidrumo, duomenų atsekamumo ir vertinimo ataskaitų patikimumo, skatinti rinkos savikontrolę.
