Norvegijos parlamentas jau įteisino naudingųjų išteklių kasybą jūros dugne savo teritoriniuose vandenyse.
JAV prezidentas Joe Bidenas nurodė Pentagonui iki kovo pateikti ataskaitą dėl panašių projektų Amerikoje.
Tarptautinė jūros dugno organizacija nusiteikusi per dvejus metus pateikti išvadą, kaip būtų galima imtis tokių darbų darant kuo mažiau žalos.
Priešininkai. Šiems projektams kol kas prieštarauja apie tris dešimtis valstybių, tarp jų – Jungtinė Karalystė, Brazilija, Vokietija, Kanada, Prancūzija. Tuo metu kitos šalys, įskaitant Kiniją, nori kuo greičiau jų imtis.
Tokius norus suprasti nesunku. Vandenyno dugne glūdi išties gausybė žaliavų, kurios reikalingos šiuolaikinei pramonei. Daugiausia tai kobaltas, nikelis, varis. Šie elementai labai reikalingi kad ir baterijų gamybai.
Įspėjimas. Šiuo metu kuriamos dvi technologijos, leidžiančios pasiekti vertingas žaliavas. Pirmoji – įprasta, kai įranga nuleidžiama ant dugno ir kasasi gilyn. Antroji – vadinamieji surinktuvai, kurie važinėja vandenyno dugnu ir renka uolienas, kurios iškeliamos ir perdirbamos.
Pasaulio gamtos fondas prieštarauja abiem variantams. „Giluminė kasyba gali sunaikinti ištisas gyvūnijos ir augalijos rūšis, kurios yra giliai po vandeniu ir daugiau niekur neaptinkamos.
Be tiesioginio ekosistemų naikinimo, prisidės ir dirbtinė šviesa bei tarša“, – teigė šio fondo vyresnioji patarėja vandenynų klausimais Kaja Loenne Fjaertotf.
Panašios nuomonės laikosi ir Europos mokslo akademijų patariamoji taryba.
Argumentai. Tačiau verslas laikosi šiek tiek kitokios nuomonės. Antai Kanadoje įsikūrusi bendrovė „The Metal Company“ tikisi jau kitų metų pabaigoje pradėti povandeninę išteklių gavybą Ramiajame vandenyne.
Kompanijos vadovas Gerardas Barronas tvirtina, kad surinkti žaliavas nuo jūros dugno aplinkosaugos požiūriu kartais yra geriau, nei kasti jas žemės paviršiuje.
Pavyzdžiui, vienos daugiausia nikelio pasaulinei rinkai tiekiančių valstybių yra Indonezija ir Filipinai. Abiejose šalyse tenka iškirsti didžiulius plotus atogrąžų miškų, kad būtų galima įrengti kasyklas.
„Teritorija, kurioje numatyta povandeninė gavyba, yra vadinamoji bedugnės zona, gylis ten siekia 3–6 kilometrus.
Augalijos čia yra lygiai nulis, o gyvūnijos kiekis siekia vos apie 10 gramų kvadratiniame metre.
Kai dirbama atogrąžų miškuose, kvadratiniam metrui tenka paaukoti net 30 kilogramų biomasės“, – savo argumentus pateikė G.Barronas.
Aparatą, kuris rinktų uolienas nuo jūros dugno, sukūrusi „The Metal Company“ yra ne vienintelė. Komercinę giliavandenę gavybą ketina pradėti ir Norvegijos „Loke Minerals“, tačiau jai reikia atlikti išsamius poveikio aplinkai tyrimus.
Parengta pagal BBC.
