Papildomų lėšų, kurių skyrimas iki 40,6 mlrd. JAV dolerių išaugina Argentinai pagal 44 mlrd. JAV dolerių pagalbos programą nusiųstą pinigų sumą, tikslas yra „paremti tvirtas naujųjų valdžios institucijų politines pastangas atkurti makroekonominį stabiliumą“, sakoma TVF pareiškime. Fondo vadovė Kristalina Georgieva pagyrė J.Milei vyriausybės „drąsias pastangas atkurti makroekonominį stabilumą ir... pašalinti ilgalaikes kliūtis augimui“.
Libertaras, save „anarchistu-kapitalistu“ vadinantis J.Milei pareigas pradėjo eiti gruodį, pažadėdamas sumažinti išlaidas ir nutraukti kelis dešimtmečius trunkančią ekonominę krizę. Argentina grumiasi su dideliais ekonominiais sunkumais, kilusiais po kelis dešimtmečius trukusio netinkamo valdymo, dėl kurio skurdo lygis padidėjo iki 40 proc., o metinė infliacija viršijo 200 proc.
53-ejų atskalūnas J.Milei įtikinamą pergalę rinkimuose iškovojo reikšdamas įniršį dėl krizių, susijusių su skolomis, nevaldomu pinigų spausdinimu, infliacija ir fiskaliniu deficitu. Tačiau jo išlaidų mažinimo priemonės taip pat susilaukė aštrios kritikos ir sukėlė masinius protestus.
J.Milei savo kadenciją pradėjo devalvuodamas pesą daugiau kaip 50 proc., nurėždamas valstybės subsidijas degalams ir transportui, perpus sumažindamas ministerijų skaičių ir panaikindamas šimtus taisyklių, siekdamas dereguliuoti ekonomiką.
Vyriausybės „pradiniai veiksmai padėjo išvengti mokėjimų balanso krizės, nors kelias stabilizacijos link bus sudėtingas“, nurodė K.Georgieva, kurios komentarai nuskambėjo praėjus dienai po to, kai TVF paskelbė prognozę, rodančią, kad Argentina šįmet panirs į recesiją ir susitrauks 2,8 proc.
J.Milei argumentuoja, kad ekonominė „šoko“ terapija yra vienintelis būdas išspręsti šalies problemas, ir yra perspėjęs, jog padėtis iš pradžių pablogės ir tik tada taps geresnė.
TVF pareiškimas pasirodė tą pačią dieną, kai Argentinos Kongreso žemieji rūmai pradėjo diskusijas dėl didžiulio J.Milei įstatymo projekto, skirto reformuoti ekonomiką, politiką ir netgi kai kurias asmeninio gyvenimo sritis. J.Milei neturi daugumos Kongrese, o nuosaikūs opozicijos įstatymų leidėjai yra įspėję, kad sieks papildomų įstatymo projekto pakeitimų, ypač dėl keblaus klausimo, susijusio su specialių įgaliojimų perdavimu vykdomajai valdžiai ekonominės krizės atveju ir privatizavimo masto.
