Visa tai tam, kad įmonė iki 2030 m. taptų klimatui neutralia ir tuo pačiu būtų užtikrintas organizacijos atsparumas išorės faktoriams – reikiama infrastruktūros parengtis susidoroti su daug didesniais nuotekų kiekiais, kuriuos sąlygoja klimato kaita ir momentiniai rekordiniai kritulių kiekiai, ir naujai ateinančiais aplinkosauginiais reikalavimais: per artimiausią dešimtmetį nuotekų išvalymo kokybė bus gerinama tris kartus, didinamas atsparumas kibernetinėms grėsmėms ir telkiamas fokusas į klientų poreikius ir miesto bei regionų plėtrą.
„Mūsų planuojamų įgyvendinti investicinių projektų ir inovacijų pagrindas – finansinio tvarumo augimas. Infrastruktūros priežiūra ir plėtra privalo būti subalansuota – mūsų patirtos būtinosios sąnaudos ir įgyvendintos investicijos turi atitikti generuojamas pajamas, o planuojamos įgyvendinti investicijos turi atitikti įsiskolinimo apetitą. To siekiame ir pasitelkdami veiklos efektyvinimo sprendimus – trumpindami, efektyvindami ir robotizuodami procesus, periodiškai peržiūrėdami organizacijos struktūrą ir įtvirtindami nuolatinio tobulėjimo kultūros modelį“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Saulius Savickas.
Skaitmenizuotas vandentiekis – išmanaus miesto dalis
Iš „Vilniaus vandenų“ įgyvendinamų strateginių tikslų gyventojams labiausiai apčiuopiamas yra šalto vandens apskaitos skaitmenizavimas mechaninius vandens skaitiklius keičiant išmaniais ultragarsiniais skaitikliais. Jie tiksliai surenka, apdoroja ir perduoda vandens suvartojimo duomenis. Gyventojams ir įmonėms nebereikės kas mėnesį deklaruoti vandens suvartojimo rodmenų, o užbaigus visą projektą, vartotojai galės kasdien sekti vandens suvartojimą, išmani sistema leis operatyviai identifikuoti vandens nuotėkius būstuose, daugiabučių tinkluose ir miesto vandentiekio sistemoje.
„Tai padės užkardyti rimtas avarijas ir nuostolius dėl sugadinto turto. Skaitikliai ypač tikslūs, todėl kiekvienas vartotojas mokės tiksliai už tą vandens kiekį, kuris suvartotas namų ūkyje ar įmonėje – nei daugiau, nei mažiau. Tai leis visiems mums tvariau vartoti vandenį, išvengti išteklių švaistymo ir dėl jo patiriamų nuostolių“, – apskaitos skaitmenizavimo naudas dėsto S.Savickas.
Vandentiekio tinklo skaitmenizavimo projektas bus užbaigtas iki 2030 m., bendros investicijos sieks 39,4 mln. eurų. Jo metu bus pakeista 350 tūkst. skaitiklių. 2023 m. jau buvo sudiegta beveik 80 tūkstančių skaitiklių.
Beveik 250 km naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų
Per artimiausią dešimtmetį bendrovė vykdys geriamojo vandens ir nuotekų tinklų plėtrą, vandentiekio tinklų rekonstrukciją, vandens gerinimo įrenginių ir vandenviečių statybą bei rekonstrukciją. Siekiant patenkinti vien naujų tinklų statybos poreikį reikalingos apie 120 mln. eurų investicijos. Iki 2033 m. „Vilniaus vandenys“ planuoja pastatyti apie 250 km naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų.
„Plečiame ir pritaikome infrastruktūrą prie augančio miesto poreikių. Jau dabar žinome, kad per artimiausius metus miestas augs dešimtadaliu, o mūsų klientų portfelis padidės 30 tūkstančių klientų. Todėl paraleliai tobuliname ir klientų aptarnavimo modelį, kad kuo daugiau paslaugų klientai galėtų grietai užsisakyti elektroniniu būdu ir vieno langelio principu.
Esame numatę nuoseklią elektroninės savitarnos plėtrą: naujų klientų aptarnavimo proceso integravimą, pagrindinių ir komercinių paslaugų užsakymą, specialisto iškvietimą, kliento užklausų valdymą bei informavimą apie užklausos būseną. Mūsų tikslas nuimti rūpesčius nuo klientų pečių, kad jiems nebereikėtų rūpintis prijungimo prie mūsų tinklų darbų organizavimu. Todėl pradėjome iš vienų rankų teikti projektavimo, rangos darbų ir geodezinės nuotraukos parengimo ir kitas paslaugas“, – pasakoja S.Savickas.
Iš nuotekų išgaudys smulkiausias mikrodaleles
Lygiaverčiai svarbi geriamo vandens tiekimui „Vilniaus vandenų“ veikla – nuotekų valymas, kad visas nuo teršalų išvalytas vanduo būtų sugrąžintas į ekosistemą. 2023 m. „Vilniaus vandenys“ sklandžiai ir numatytais terminais įgyvendino Vilniaus nuotekų valyklos pirmojo etapo rekonstrukciją – iki šiol sudėtingiausią bendrovės projektą, į kurį investavo 37,1 mln. eurų.
Po rekonstrukcijos valyklos pajėgumai išaugo 30 proc. ir atliepia ilgalaikius augančio miesto poreikius – per parą ji gali priimti 160 tūkst. kubinių metrų nuotekų ir išvalyti iki 82 tonų teršalų. Po rekonstrukcijos 60 proc. pagerėjo nuotekų valymo kokybė, o šiemetvasarą užbaigus antrąjį rekonstrukcijos etapą, nuotekos bus išvalomos pagal aukščiausius Šiaurės šalių taikomus HELCOM standartus. Valykloje bus sulaikomos smulkiausios plaušo ir kitos nuotekose esančios mikrodalelės (iki mažiausio 12 mikronų dydžio – mažesnės už plauko skersmenį), taip užtikrinant dar didesnę Neries upės ekosistemos apsaugą. Tokius pat standartus bendrovė planuoja diegti ir kitose valyklose. Jau 2024 m. pavasarį bus atverta pagal šiuos standartus rekonstruota Švenčionių nuotekų valykla.
Iki 2032-ųjų planuoja tapti energetiškai nepriklausomai
„Iki 2032 m. didžiausioje Lietuvos nuotekų valykloje turime ir daugiau ambicingų tikslų – padidinti energijos gamybą iš nuotekų dumblo, įrengti saulės elektrines ir energiją kaupiančias baterijas, kad galėtume visiškai atsisakyti iškastinio kuro elektros ir šilumos gamybai. Visa tai padės amortizuoti energijos išteklių kainų šuolių poveikį įmonės veiklai“, – dėsto S.Savickas.
Vilniaus nuotekų valykla jau dabar yra šiuolaikinės žiedinės ekonomikos pavyzdys. Išvaliusi vandenį, ji perdirba likusias atliekas į vertingą antrinę žaliavą – žaliąsias biodujas šilumos ir elektros gamybai, o termiškai apdorotą dumblą atiduoda kompostui gaminti, kuris naudojamas želdynams auginti ar atstatyti pažeistiems žemės paviršiaus sluoksniams.
„Iš nuotekų dumblo pernai jau pasigaminome beveik ketvirtadalį – 23 proc. įmonės veiklai reikalingos elektros energijos arba 12,5 mln. kWh iš reikiamų maždaug 55 mln. kWh, o kartu su saulės jėgainėmis pagaminta energija pasigaminame 26 proc. įmonei reikalingos elektros“, – teigia S.Savickas.
Šiuo metu „Vilniaus vandenys“ vertina galimybes naujam investicijų etapui į inovacijas – nuotekų valykloje pastatyti monodeginimo gamyklą, kuri nuotekų dumblą leistų išnaudoti dar efektyviau – joje būtų pagaminama 15 proc. įmonės suvartojamos elektros energijos. Tai leistų visiškai atsisakyti gamtinių dujų – iš jų dabar gaminama šilumos energija dumblui džiovinti. Taip pat ruošiamasi pilotiniam projektui atgauti energiją iš nuotekų ir ją panaudoti šilumos ir karšto vandens gamybai.
„Labai svarbu, kad įgyvendindami didžiulius modernizavimo projektus, vartotojams paslaugas tiekiame už vieną mažiausių kainų Lietuvoje. Pavyzdžiui, valyklos I etapo rekonstrukcijai užsitikrinome 80 proc. intensyvumo finansavimą iš Europos Sąjungos fondų, o likusią reikiamų lėšų dalį užtikrino palankiomis sąlygomis suteikta Europos investicinio banko paskola. Tai reiškia, kad šios investicijos neguls ant sostinės gyventojų ir verslo pečių. To siekiame įgyvendindami ir kitus svarbius infrastruktūros projektus“, – teigia S.Savickas.
