Sausio 1 d. Vilniuje įsigaliojusi nauja atliekų rūšiavimo tvarka sulaukė didelio sostinės gyventojų dėmesio ir įsitraukimo. Maišelius nemokamai galima pasiimti ne tik savivaldybėje, seniūnijose ar didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, bet ir netoli namų – rūšiavimui skirtos priemonės dalinamos specialiuose mobiliuose taškuose, esančiuose maisto prekių parduotuvėse ar prekybos centruose. Vien taškuose, kurie veikė „Maximose“ maišelius jau atsiėmė beveik 17 tūkst. vilniečių.
„Maisto nešvaistymas, tvaresnių pakuočių pasirinkimas, rūšiavimas – tai temos, kurioms skiriame didelį dėmesį kasdienėje įmonės veikloje. Atsakingą požiūrį bei tvarius įpročius formuoti kviečiame ir mūsų pirkėjus – nuo vasario mėnesio vidurio tinklo parduotuvėse bus galima įsigyti „Home Expert“ prekės ženklu pažymėtų 10 litrų talpos oranžinių maišelių, skirtų maisto atliekoms. Į kasdienių pirkinių sąrašą įtraukę ir oranžinius maišelius pirkėjai galės be didelių pastangų formuoti naują rūšiavimo įprotį, kuris pasitarnaus tiek aplinkai, tiek namuose tvarkant susikaupiančias atliekas“, – sako Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė.
Įgūdžių ir naujų įpročių formavimas
Gyventojams svarbu prisiminti, kad į oranžinius maisto atliekų maišelius reikėtų mesti tik nesuvartotus maisto produktus ir susidariusias maisto atliekas, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių žieves, lupenas, graužtukus, kiaušinių lukštus, kaulus, arbatos bei kavos tirščius ir kt. Pilnus atliekų maišelius vėliau reikia sandariai užrišti ir mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Taip surūšiuotos maisto atliekos grįš į žiedinės ekonomikos ciklą energijos ar komposto pavidalu.
Rūšiuoti maisto atliekas atskiriant jas nuo bendro atliekų srauto įpareigoja Europos Sąjungos direktyva – taip siekiama padidinti atliekų perdirbimo efektyvumą, kartu mažinant poveikį aplinkai. Pirmajame naujos maisto atliekų rūšiavimo tvarkos įvedimo etape Vilniaus gyventojai supažindinami su nauja rūšiavimo tvarka bei kviečiami ugdyti naujus įpročius.
Kaip sumažinti maisto atliekas
Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, vienam gyventojui per metus tenka apie 141 kg maisto atliekų. Susidarančios atliekos yra maisto švaistymo pasekmė, kurios neigiamą įtaką aplinkai galima sumažinti ne tik tinkamai rūšiuojant, bet ir iš esmės mažinant išmetamo maisto kiekį.
Ugnė Ulickienė, „Maxima LT“ Procesų ir kokybės valdymo departamento direktorė dalinasi patarimais, kaip sąmoningai elgtis su maistu ir sumažinti maisto švaistymą.
„Turbūt visiems yra tekę per skubėjimą ateiti į parduotuves be jokio plano, įsigyti produktų impulsyviai, o vėliau su dalimi jų atsisveikinti. Atsakingas savaitės valgiaraščio planavimas leidžia sutaupyti ir sumažinti švaistymą“, – sako U. Ulickienė.
Kai maistą perkame visai savaitei, svarbu įvertinti, kurių produktų galiojimo laikas yra trumpesnis, o kuriuos suvartoti galima neskubant.
„Netinkamai laikomi vaisiai ir daržovės labai greitai genda, tad jų išmetama ypač daug. Grįžus iš parduotuvės vaisius ir daržoves reiktų išimti iš vienkartinių maišelių, laikyti sausai ir taip, kad jie kuo mažiau liestųsi vieni su kitais. Taip laikomi vaisiai ir daržovės ilgiau išliks švieži, nepus“, – pataria U. Ulickienė.
Kai kurie vaisiai ir daržovės išskiria etileno dujas, skatinančias greitesnį kitų vaisių ir daržovių nokimą, gedimą. Tad tokius vaisius kaip bananai, obuoliai, avokadai ar pomidorai reiktų laikyti atskirai nuo kitų.
Pasak „Maxima LT“ atstovės, tinkamos laikymo sąlygos svarbios ne tik vaisiams ir daržovėms. Įvairius mėsos gaminius patartina suvynioti į maistinį popierių, kuris sugeria drėgmę ir leidžia lengvai cirkuliuoti orui. Įsigijus šviežios žuvies ar jūros produktų, tačiau tą pačią dieną jų gaminti neplanuojant, geriausia juos suvynioti į foliją ir kuo šalčiau laikyti ne ilgiau 2–3 dienų. Kuo šalčiau derėtų laikyti ir kiaušinius, pieno produktus. Šaldytuvo durelės šiems produktams – ne geriausia vieta, nes ten temperatūra nuolat kinta priklausomai nuo durelių varstymo dažnumo.
Žinoma, taip pat svarbu ir tinkama namų įrangos priežiūra bei saugūs gamybos būdai.
