„Nuo infliacijos kalno visu greičiu leidžiamės į defliacijos pelkę. Į infliacijos kalną pradėjome kopti 2021 m. pradžioje (infliacija tada siekė vos 0,2 proc.), viršūnę pasiekėme 2022 m. rugsėjį (infliacija buvo išaugusi net iki 22,5 proc.), o nuo to laiko pradėjome leistis kalnu žemyn ir 2024 m. sausio mėn. nusileidome iki vos 1 proc. siekiančios infliacijos“, – feisbuke pirmadienį priešpiet skelbė Ž.Mauricas.
Ir tai, anot jo, dar ne pabaiga, nes itin šilta žiema mažina energetinių prekių (šilumos, elektros, dujų) kainas, o mažėjančios energetinių prekių bei pasaulinių maisto žaliavų supirkimo kainos mažins ir maisto kainas galutiniams vartotojams.
„Šiais metais taip pat galime pagrįstai tikėtis ir nedidelio kitų prekių kainų mažėjimo, Lietuvos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos mažėja, ir tik paslaugų kainos tebeaugs. Mažėjanti infliacija yra gera žinia vartotojams, ypač tiems, kurių pajamos stabiliai auga, nes auga jų perkamoji galia. Dėl perkamosios galios augimo jau didėja mažmeninės prekybos apimtys“, – teigė ekonomistas.
Visgi mažėjančios ar nebeaugančios kainos gali tapti nemenku iššūkiu daliai įmonių – ypač tų, kurios įprato didinti savo pajamas keldamos savo parduodamų produktų ir paslaugų kainas.
„Mažėjanti infliacija taip pat gali kelti iššūkių valstybės biudžetui, kurio įsipareigojimai vis dar auga kaip ant mielių, tačiau biudžeto pajamų augimas mažėja. Augantis atotrūkis tarp išlaidų ir pajamų didins pagundą didinti mokesčius. Kita vertus, defliaciniai procesai gali paskatinti spartesnį palūkanų normų mažinimą jau šių metų pavasarį“, – komentavo Ž.Mauricas.
