Kaip perkūnas iš giedro dangaus
„Niekas nieko apie tai lig šiol negirdėjome – žinia, kad jau atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo Mažučiuose gyvenanti Auksė Drazdienė. – Kodėl skauda širdį? Todėl, kad Darbėnai – gražūs, su turtinga istorija, o tokio pobūdžio gamykloje įvykusi nelaimė, nuo kurių niekas neapdraustas, nuneštų ne tik aplink esančius gyvenamuosius namus, bet ir visą miestelį, ir dar daugiau.“
Žydrūnas Drazdas antrino žmonai. Jo supratimu, verslininkai pirmiausia gyventojams turėjo pateikti išsamų vandenilio ir metanolio gamybos būdo aprašymą, paaiškinti, kas tai per cheminės medžiagos, kokios jų savybės, kaip atsilieps žmonių sveikatai. Teigiama, kad per metus vien atliekų susidarys 85 tūkstančiai tonų. Kur dės jas? Kokiu būdu išgabens? Kur garantija, kad nepaliks susigerti į gruntinius vandenis? Akivaizdu, kad projektas „nuleistas“ iš viršaus, nesitariant, nederinant su bendruomene.
„Dėl kiekvieno daug menkesnio statinio reikalaujama valdininkų parašų, kaimynų sutikimo. O čia nereikėjo nieko, nors ruošiasi atidaryti ypač nuodingų medžiagų gamyklą!“ – stebėjosi Ž. Drazdas. Esą viešai skelbiama, kad Kretingos rajone nedarbo lygis yra vienas mažiausių Lietuvoje, tad viliojimas naujomis darbo vietomis taip pat netenka prasmės. „Gamykla tik naudotųsi mūsų resursais, gamintų metanolį, kurio mums nereikia“, – kalbėjo Ž. Drazdas.
Protestuoja prieš tai, ko nėra?
Už 45 metrų nuo planuojamai chemijos gamyklai numatytos vietos gyvenanti Raminta Pazdrazdienė taip pat sunerimusi. „Tokių kaip mes, arti gyvenančių, yra daugiau. Neseniai jauna šeima mūsų kaimynystėje sodybą taip pat nusipirko... Ką jai, auginančiai lėliuką, dabar galvoti? Bijom ir taršos, ir kad liksim be vandens, kurio ir taip pritrūksta, ypač vasarą“, – kalbėjo Raminta. Jos žodžiais, žmonės nusiteikę aršiai – jau tarėsi su advokatais, raštus išsiuntė atsakingoms institucijoms. „Bet negi situacijos nežinojo seniūnas?“ – suabejojo ji.
Tačiau seniūnui Alvydui Poškiui, kaip ir kitiems seniūnijos darbuotojams, kas vyksta Darbėnuose, rūpi: „Juk visi esam vietiniai, gyvenam tame pačiame miestelyje... Informaciją apie aplinkos poveikio vertinimą paskaitėm tada, kada visi. Iš karto skambinau merui.“ A. Poškys teigė, kad ir jam yra keista – milijoninės investicijos ateina į rajoną, o taip tyliai ramiai...
Meras Antanas Kalnius patvirtino, kad statybos leidimas dar neišduotas, jokie raštai nesuderinti. Įdomūs esantys tie darbėniškiai – protestuoja prieš tai, ko nėra. Atliekami dar tik pirmieji žvalgomieji darbai: ar yra vandens, ar būtų galimybė prisijungti prie elektros tinklų, koks susisiekimas, ar saugi vieta gamyklai, koks poveikis šalia įsikūrusiems gyventojams, ar apsimoka investuoti.
„Jokių sprendimų nėra, nepasakyta, kad gamykla čia stovės“, – patvirtino A. Kalnius. Visuomenei nuraminti į Darbėnus vakar jis buvo pakvietęs ir gamyklą planuojančios statyti bendrovės atstovus.
Merui užtvojo Seimo narys
Į susiklosčiusią situaciją sureagavo Seimo narys Mindaugas Skritulskas. Jo manymu, platesnių diskusijų reikėjo dar 2021 metais – tuo metu, kai esą apdairiai buvo pakeistas Kretingos rajono Bendrasis planas, būtent šioje vietoje numatant statyti pramonės objektus. Dabar atliekama poveikio aplinkai vertinimo procedūra esanti tik formalumas, uždegantis žaliąją šviesą pavojingos gamyklos statybai.
„Man nėra žinoma atvejo, kad toks vertinimas, kurį, beje, užsako ir finansuoja suinteresuotas statytojas, užkirstų kelią sumanymams“, – teigė Seimo narys. Merą A. Kalnių jis ragino prisipažinti ir visuomenei pasakyti atvirai: sprendimas dėl pavojingų medžiagų statybos buvo priimtas dar prieš dvejus metus, kai buvo keičiami tos teritorijos planavimo dokumentai.
Seimo narys išsiaiškino, kad gamykloje numatyta gaminti iki 100 tūkst. t ypač nuodingo, sprogstamo, sunkiai užgesinama liepsna degančio metanolio. Nuo 2 jo gramų žmogus apanka, nuo 40 gramų miršta. Ši pavojinga cheminė medžiaga gali turėti įtakos onkologiniams ir kitiems susirgimams.
Dėl vandenilio ir metanolio degumo gamyklos neišvengia ir sprogimų, kurie gali paveikti kelių dešimčių kilometrų spindulio teritoriją. „Kitaip tariant, jūs laimintumėte cheminės bombos statybą, sprogimo atveju neišvengiamai nukentėtų ne tik artimiausios urbanizuotos teritorijos vos už 45 metrų, bet ir tolesnės gyvenvietės, kaip Darbėnai, Lazdininkai, Žibininkai, Būtingė, net ir Šventoji, taip pat už 5 kilometrų esančios saugomos teritorijos, įskaitant Natura 2000“, – išdėstė Seimo narys.
A. Kalnius sviedė atgal: esą žemės sklypai, kuriuose svarstoma galimybė statyti gamyklą, tebėra žemės ūkio paskirties. 2021 m. gegužės 13 d. rajono Tarybos sprendimu patvirtintame rajono Bendrajame plane numatyta galimybė paskirtį pakeisti, bet tai padaryti galėtų tik mero potvarkiu ir tik radus sutarimą tarp rajono bendruomenės, rajono Tarybos, Savivaldybės ir verslo.
„Jeigu jūsų teiginys, kad sprendimas dėl gamyklos statybų buvo priimtas prieš dvejus metus, kai Taryba pakeitė Bendrąjį planą, yra tiesa, tuomet ir atsakomybę turėtume dalintis visi kartu, nes už Bendrojo plano pakeitimus balsavau tiek aš, tiek kiti posėdyje dalyvavę Tarybos nariai, tarp jų – ir jūsų bendrapartiečiai konservatoriai“, – teigė A. Kalnius.
„Kviečiu susitelkti ties klausimu „kaip“, o ne ties „kaip ne“, – savo poziciją išreiškė aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jo teigimu, metanolis – esminė dekarbonizacijos (procesas, kurio metu stengiamasi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą į atmosferą) energijos nešėja. Pasaulio laivų statyklose pusė statomų laivų šiandien yra su metanolio varikliais. „Tai – svarbu Lietuvai, svarbu pasauliui“, – tikino jis. Politikams linkėdamas drąsos bei įžvalgumo priimant sprendimus, išreiškė viltį, kad Kretinga išmoko skaudžias praeities pamokas, kai iš rajono išvijo „Masterfoods“ gamyklą, kuri įsikūrė Gargžduose.
Danų kapitalo bendrovės statoma vandenilio ir metanolio gamykla Lietuvoje bus didžiausio galingumo tarp tokio tipo gamyklų Baltijos šalyse, planuojama investuoti daugiau kaip 400 mln. Eur. Atliekami du poveikio aplinkai vertinimai – Naujojoje Akmenėje ir Kretingos rajone. Kuri vieta bus pasirinkta, paaiškės 2025-aisiais. Gamykla, kurios pajėgumai 19,25 tūkst. t per metus vandenilio ir 100 tūkst. t metanolio, veiklą pradėtų 2028-aisiais. Teritorija užims 15 ha plota, o pati gamykla – 5 ha. Statyba truks apie dvejus metus. Veiklai vykdyti bus sukurta dešimtys naujų darbo vietų, daugiausia dirbtų aukštos kvalifikacijos specialistai. Pagaminti „žalieji“ degalai būtų naudojami laivybai.
Aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė:
„Visas procesas vyks tikrai pastatuose, tik pagamintą produktą planuojama laikyti antžeminėse talpyklose. Tos talpyklos bus pastatuose ar atvirai lauke, pranešime apie poveikio aplinkai vertinimo (PAV) proceso pradžią informacija neteikiama, todėl išsamiau komentuoti kol kas negalime. Gamykloje bus laikoma iki 2 tūkst. 200 kub. m gryno metanolio, taip pat 2 tūkst. 500 kub. m mišinio, kurį sudaro metanolis (64 proc. masės) ir vanduo (36 proc. masės). Numatoma, kad metanolio turinčios medžiagos bus laikomos antžeminėse talpyklose. Kadangi PAV ataskaitą pagal kompetenciją nagrinės ir PAV subjektai, atsakingi už priešgaisrinę saugą (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento), jie savo kompetencijos ribose galės pateikti pastabas ir pasiūlymus.
Iki Latvijos sienos nuo planuojamos ūkinės veiklos teritorijos – apie 6 km, todėl rengiamas raštas Aplinkos ministerijai dėl tarpvalstybinio vertinimo.
Metanolis gali būti naudojamas tiesiogiai kaip kuras vidaus degimo varikliuose ir kaip žaliava kitų organinių cheminių medžiagų, naftos produktų gamyboje, biodyzelino gamybos procese. Pastabas ir pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos visuomenė gali teikti viso proceso metu.“
