„Viskas aplink miestą, važiuojam pas visus klientus, net atokiausius. Jeigu būna iškvietimai mokesčių ar prenumeratos, važiuojam net iki pat miško“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo pašto darbuotoja.
Ji su šypsena pasakoja, kad su savimi žiemą vežiojasi ir kastuvą, ir smėlio.
Danguolė mano, kad kaimo žmonėms laikraščiai labai svarbūs. Apylinkėje, kurioje ji dirba, daugiau kaip šimtas žmonių prenumeruoja leidinius. Pastebima, kad jaunesni gyventojai užsisako žurnalų prenumeratas, tačiau nori skaityti ir laikraštį.
Iš laikraščio sužino visas rajono naujienas, sako Vaišvilčių pirmajame kaime gyvenantys Alvydas ir Laimutė. O perskaitytus laikraščius vėliau sudegina.
– Ar dėl to prenumeruojat, kad užkurtumėt pečių?, – paklausia žurnalistė.
– Ir paskaityti! Visas žinias sužinom, viską. Kaip be laikraščio būt dabar kaime? Nieko nežinosim, jokių naujienų“, – atsako Alvydas su Laimute.
Rugsėjį Lietuvos paštas visoje Lietuvoje, atleido apie 400 laiškininkų, tačiau pašto klientai ir likę darbuotojai to nepajuto, teigia Lietuvos pašto atstovas Lukas Zadarackas.
„Gyventojai prenumeruojamus leidinius ir socialines išmokas, kurias atneša mūsų laiškininkai ir toliau gaus kaip įprastai, po pertvarkos dar apie 800 laiškininkų visoje Lietuvoje šią teiks paslaugą. Turime 550 mobiliųjų laiškininkų, kurie pašto paslaugas suteikia visose atokiose vietovėse.
Parlamentaras Eugenijus Gentvilas teigia, kad dėl sumažėjusio darbuotojų skaičiaus, likusieji nebegali darbo atlikti kokybiškai. Anot E.Gentvilo, dalis gyvenančių kaime prenumeruojamų leidinių nebesulaukia arba sulaukia per vėlai.
„Aš traktuoju, kad atsiveria dezinformacijai laisvos erdvės, tai vienas dalykas. Antras dalykas, kad ir kultūrinė spauda regionuose nebepasieki prenumeratorių arba apsunkintai, arba pavėluotai pasiekia.
Anot pašto atstovo, darbuotojų etatai mažinami, nes žmonės beveik nebesiunčia laiškių ir vis mažiau prenumeruoja žurnalų, laikraščių. Šiemet leidinių prenumeratų sumažėjo kone trečdaliu.
„Tradicinių pašto paslaugų poreikis yra per penkerius metus yra sumažėjęs per pusę“, – patikino jis.
Miesteliuose ir kaimuose periodinių leidinių pristatymas kitąmet pabrangs penkiais centais, miestuose – 15 centų. Tokias kainas patvirtino Vyriausybė.
Tuo metu leidėjų atstovo teigimu, pastaruosius dvejus metus prenumeratų pristatymo kainos kyla smarkiai, leidėjai jaučiasi apgauti.
Pirmiausia, vasarą žadėjo, kad didelių pokyčių nebus. Tačiau kai leidėjai pradėjo pardavinėti prenumeratą, buvo pareikšta, kad prenumeratų kainos keisis ir viskas brangs, dėstė asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovo Kastyčio Bulkos.
Asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovo teigimu, vasarą Vyriausybė žadėjo, kad prenumeratų pristatymo kainos kils 20 procentų, tačiau lapkritį pranešta, kad nuo sausio daliai leidėjų kainos didės iki 50 proc.
„Džiaugiamės, kad neįvyko pats kraštutinis atvejis, kai kainos šimtais procentų kyla“, – patikino K.Bulka. Visgi jis pridūrė – leidėjams labai skausminga, kai prenumeratas jau yra pardavę, o kainas sužino tik dabar. Nuostolis – dešimtys tūkstančių eurų.
„Įvertinus visą situaciją dėl infliacijos, dėl minimalaus darbo užmokesčio padidinimo, dėl kainų didėjimo, tiek energetiniame sektoriuje, elektros, kuro kainų, buvo įvertinta, kad padidėjimas yra neišvengiamas, kad būtų išlaikytas kompensavimas ir galimybės pagal biudžeto lėšų dydį“, – komentavo Susisiekimo ministerijos grupės vadovas Darius Stravinskas.
Vyriausybė svarsto naujo įstatymo projektą, pagal kurį nuo 2025 metų paramą už leidinių pristatymą leidėjai gaus iš naujai įsteigto Medijų rėmimo fondo. Anot leidėjų, tai reiškia, kad kainos vėl kils, o leidiniai vėluos. Tačiau D.Stravinskas teigia, kad nemato pagrindo leidinių vėlavimui.
Kitų metų biudžete leidėjams remti numatyta 9 milijonai eurų.
