Tyrimui išsiaiškinus, kad 25 proc. lietuvių internete lošia nelegaliai, sutaria – reikia griežtinti reguliavimą

2024 m. sausio 25 d. 17:08
Žygimantas Šilobritas
„Spinter tyrimams“ nustačius, kad nelegalių internetinių lošimo svetainių rinkos dydis Lietuvoje siekia mažiausiai 25 proc., Seimo nariai sutaria, kad reikia imtis veiksmų mažinant šešėlį šioje srityje, bet pamini, kad sudėtinga sukontroliuoti tinklapius, kurie užregistruoti užsienyje. Parlamentarai taip pat mano, kad ateityje reikėtų peržiūrėti bendrą lošimo sektoriaus reguliavimą.
Daugiau nuotraukų (1)
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė abejoja, ar nelegalaus lošimo svetainių naudojimas iš tikro toks dažnas, bet mano, kad reikalingi efektyvesni algoritmai, kurie efektyviau blokuotų prieigą prie jų. Jis prideda, kad BFK ateityje aptars metodus, kaip užkardyti tokias svetaines ir bendrus apribojimus lošimams internete.
Tuo metu konservatorius Justas Džiugelis teigia, kad tam tikri įstatyminiai pokyčiai, kurie leistų vykdyti teisinius procesus prieš jų savininkus, jau inicijuoti Seime. Visgi, anot jo, Lietuvoje trūksta ilgalaikės lošimų politikos.
O laisvietė Morgana Danielė atkreipia dėmesį, kad dėl augančių tiek legalaus, tiek nelegalaus lošimo mastų gali būti kalta vis dar leidžiama reklama, kuri galėtų būti apribojama. Bet, jos manymu, trūksta objektyvių duomenų imtis didesnių pokyčių lošimo reguliavime.
Tuo metu Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovai Eltai pranešė, kad internetinio lošimo kontrole užsiima tik Lošimų priežiūros tarnyba.
M. Lingė: galėtume ieškoti algoritmų, kurie užtikrintų greitesnį nelegalių lošimo svetainių užkardymą
Nors M. Lingė neneigia, kad Lietuvoje yra susiduriama su nelegalių lošimo svetainių naudojimosi problema, jis abejoja tyrimo pateiktais mastais ir mano, kad juos turėtų patikrinti atsakingos institucijos. Taip pat, anot jo, ankstesni tyrimai parodė, kad pagal lošimo legaliose svetainėse proporciją, Lietuva užėmė aukštą poziciją lyginant su kitomis Europos valstybėmis.
„2021 m. buvo atliktas tarptautinis tyrimas, kuris rodė ne vienos šalies padėtį, bet lygino su kitomis. Ir pagal tai, kiek rinkos sudaro lošimas legaliose svetainėse, Lietuva užėmė pakankamai aukštą vietą. Matyt tyrimai ir metodikos skirtingos, bet negalime imti absoliučių skaičių. Gal prašytume priežiūrą vykdančių institucijų patvirtinti tokius skaičius. Aišku, matome iš priežiūros institucijų, kad yra ta šešėlinė dalis“, – Eltai teigė M. Lingė.
Visgi BFK pirmininkas pritaria, kad nelegalių lošimų apimtis reikia mažinti efektyviau ir greičiau blokuojant tokias svetaines. Tuo pat metu, anot jo, tokių svetainių savininkai, į užkardymus reaguoja tiesiog sukurdami naujas.
„Yra dviguba problema. Pirma, tai laiko tarpas, kiek užtrunka nustatyti svetaines ir jas užkardyti. Gal galėtume paieškoti algoritmų, kurie leistų per trumpesnį laiką tai padaryti. Bet yra ir sudėtingesnė problema – dalis vartotojų nori naudotis nelegalių svetainių, paslaugomis, net jeigu reikia apeiti apribojimus. Bet tai jau yra vartotojo apsisprendimas dėl tam tikrų rizikų“, – aiškino BFK pirmininkas.
„Čia yra truputį kova su vėjo malūnais, nes uždarius vieną svetainę, atsidaro kita. Tą parodo nuo proceso pradžios per 8 metus užblokuotų 1,5 tūkst. svetainių. Bet veiksmingesnio būdo, kaip sustabdyti tą apėjimą iš kitų šalių nėra“, – tikino jis.
M. Lingė taip pat paminėjo, kad BFK ateityje aptars tiek bendrą lošimo situaciją Lietuvoje, tiek šešėlinio lošimo mastą, kai sulauks Finansų ministerijos vertinimo apie pastarųjų sektoriaus reguliavimo pokyčių poveikį ir galimas problemas. Pasak jo, šiuose pokalbiuose apie sistemos priežiūrą bus susitelkiama ir į augančius lošimo mastus ir vis dar leidžiamą jo skatinimą per reklamą.
„Finansų ministerija šiuo metu baiginėja vertinimą, kuris įstatyme buvo numatytas, kai buvo priimti pastarieji esminiai lošimų rinkos reguliavimo pakeitimai. (...) Sulaukus „ex-post“ vertinimo, mes komitete turėsime platesnį aptarimą, ne vien dėl nelegalių lošimo prieigų užkardymo, bet ir sisteminės reguliavimo peržiūros. Nes mes matome, kad popandeminiu laikotarpiu auga lošimo internete mastai“, – aiškino M. Lingė.
„Yra jaunimo prieinamumo klausimai, pasiekiamumas, reklamos, paskatos. Nes šiuo metu kuriama tokia erdvė, kur lošimas tampa lengvai prieinamas. Ir iš vienos pusės turime reklaminį draudimą, bet turime leidžiamą formą, kuri nevadinama reklama ir kuria paskatas įsitraukti“, – pridūrė jis.
J. Džiugelis: Lietuva neturi ilgalaikės reguliacinės lošimų politikos
Tuo metu J. Džiugelis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva iki šiol neturi ilgalaikės lošimų politikos, dėl ko dažnai keičiami įstatymai ir šio sektoriaus reguliavimas. Jis mano, kad siekiant ilgalaikės vizijos tiek legalaus lošimo reguliavime ir šešėlinio lošimo stabdyme, reikalinga Vyriausybės iniciatyva ir susitelkimas į šį klausimą.
„Labai gaila, bet iki šiol nėra ilgalaikės politikos azartinių lošimų srityje. Per pastaruosius keliolika metų azartinių lošimų ir loterijų įstatymas buvo keičiamas daugiau nei 14 kartų. Ir buvo įvairių, dažnu atveju viena kitai prieštaraujančių iniciatyvų. (...) Čia tikrai turi būti lyderystė iš Vyriausybės, nebūtinai šios. Bendrai kalbant apie Vyriausybių programas, apie šį aspektą yra labai mažai kalbama. Ir pavienės iniciatyvos, kurios gimdavo Seime, atsirasdavo dėl suinteresuotų grupių“, – Eltai teigė J. Džiugelis.
„Šiai dienai reikia ilgalaikės vizijos – kaip mes norime reguliuoti šią sritį ir mano tikslas yra, kad vis gi žmonės, kurie atsiduria rizikose gautų tinkamą valstybės pagalbą ir atsakingai dalyvautų lošimuose“, – pridūrė jis.
Konservatorius taip pat teigė, kad tyrimo pateiktos išvados jo nenustebino, nes panašią išvadą pasiekė ir 2023 m. socialinių reikalų ir darbo komiteto vykdyta parlamentinė kontrolė. Anot jo, ši išvada paskatino iniciatyvas vienodinti amžių, nuo kada asmenys gali lošti ir sukurti svertus imtis teisinių veiksmų prieš užsienyje licencijuotas internetinio lošimo bendroves.
„Skaičiai nestebina, nes pernai metais parlamentinės kontrolės metu buvome identifikavę, kad nelegali dalis gali sudaryti iki 30 proc. šios rinkos. Ir dėl to kilo kelios iniciatyvos. Viena iš jų buvo vienodinti amžių, nuo kada asmenys galėtų lošti, iki 21 metų. Nes šiandien kai kurie organizatoriai gali teikti paslaugas asmenims nuo 18 metų. Yra registruotos ir pirmą balsavimą įveikusios Baudžiamojo kodekso pataisos. Šios pataisos atvertų galimybes pradėti tarptautinius teisinius veiksmus ir užkardyti nelegalias veiklas“, – aiškino jis.
J. Džiugelis paminėjo, kad Seimo komitetai ateityje turėtų organizuoti ne vieną posėdį skirtą aptarti kaip sumažinti teisines spragas, leidžiančias egzistuoti nelegalioms lošimo svetainėms. Taip pat, anot jo, reiktų spręsti ir dėl lošimo nukenčiančių žmonių problemas.
„Kalbant apie nelegalius lošimus iš tikrųjų turime tam tikrą teisinę pilkąją zoną. Bendrai lošimų sektorius ilgą laiką buvo stigmatizuojamas, o žmonės, kurie turi priklausomybių nuo lošimų, negauna pakankamai psichologinės pagalbos (...) Ir mes organizuosime ne vieną posėdį šia tema, nes nuo šio sektoriaus nukenčia ir priklausomi žmonės ir šeimų nariai ir tai, be abejo, yra nuostolis valstybei, jeigu yra rinka, kuri auga ir nėra kontroliuojama“, – teigė J. Džiugelis.
M. Danielė: didžiausia problema yra objektyvių duomenų trūkumas
Tuo metu M. Danielės nuomone, nors galima pastebėti, kad bendri lošimų mastai ir lošiančių asmenų skaičius auga, trūksta sprendimams priimti reikalingų duomenų.
„Man atrodo, dabar didžiausia problema yra objektyvių duomenų trūkumas. Mes turime mažai tyrimų arba iš viso neturime, nes Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atlieka alkoholio vartojimo tendencijų tyrimus ir nelegalių medžiagų vartojimo tendencijų tyrimus. Bet mes nelabai turime lošimų tendencijos“, – Eltai sakė M. Danielė.
„Bet augimo tendenciją matome per augančius lošimo bendrovių pelnus“, – pabrėžė ji.
Taip pat, anot jos, tiek augančius bendrus lošimo mastus, tiek didelį lošiančių nelegaliai kiekį nulemia legali lošimo reklama. Jos manymu, siekiant sumažinti lošimo mastus, tuo pat metu nenustumiant dalies rinkos į šešėlį, reiktų šias reklamas apriboti.
„Man atrodo, kad didesnė problema yra tiesiog lošimų reklama. Ir kol kas daugiau visuomenę veikia legalūs lošimai, nelegalių lošimų rinką yra sunkiau įvertinti. Bet aišku, kad griežtinant visas tas taisykles turime, atsižvelgti, jog reikia rasti balansą. Ir labai svarbu turėti visus tyrimus ir duomenis ir galvoti apie priemones, kurios nepablogintų situacijos“, – teigė ji.
„Kitos Europos šalys turi tarpinius sprendimus, rodyti tik po vidurnakčio reklamas. Tad yra skirtingi sprendimai“, – pridūrė ji.
Priežiūros institucijos: už azartinius lošimus Lietuvoje atsako tik Lošimų priežiūros tarnyba
Tuo metu, Eltai paklausus policijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), ar šios imasi veiksmų prieš nelegalias lošimo svetaines, institucijos atsakė, kad už lošimų sektoriaus kontrolę atsako tik Lošimų priežiūros tarnyba.
„Policija teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją užkardo, atskleidžia ir tiria administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, tačiau pagrindinė valstybinė institucija, prižiūrinti ir kontroliuojanti azartinius lošimus, didžiąsias loterijas ir žaidimų žaidimo automatais organizuojančių subjektų veiklą Lietuvoje yra Lošimų priežiūros tarnyba“, – Eltai komentavo Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
„Šie klausimai ne pagal FNTT kompetenciją“, – atsakė FNTT atstovai žiniasklaidai.
Ketvirtadalis lošėjų lankosi šalyje neregistruotuose lošimų svetainėse
ELTA primena, kad sausio pradžioje pristatytas „Spinter tyrimai“ pristatė, kad nelegalių lošimo svetainių rinkos dydis Lietuvoje siekia mažiausiai 25 proc., o 69 proc. tirtų lošiančių asmenų yra lošę nelegaliose svetainėse, kur naudojami uždrausti skatinimo ar reklamos būdai.
Tyrimo metu taip pat išsiaiškinta, kad apie 33 proc. lošiančiųjų naudojasi virtualiais privačiais tinklais (VPN) ar domenų vardų sistemomis (DNS), kurie leidžia išvengti identifikavimo. Be to, trečdalis lošiančiųjų naudojasi kitomis atsiskaitymo priemonėmis, nei Lietuvoje veikiančių bankų sąskaitos. Tai gali reikšti nelegalų lošimą.
Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovas Saulius Petravičius teigė, kad tokią situaciją Lietuvoje nulemia neefektyvios šešėlinės lošimų rinkos užkardymo priemonės. Anot jo, siekdamos sustabdyti nelegalų lošimą institucijos nėra išnaudojusios visų teisinių galimybių.
ALVA vienija legaliai lošimų versle Lietuvoje veikiančias įmones, jai priklauso: „TOPsport“, „7bet“, „Admiral Club“, „Casino Admiral“ ir „betgames.tv“. Asociacija teigia, kad jos tikslai yra lošimo sektoriaus reguliavimas, atsakingas požiūris į lošimą Lietuvoje ir socialinė atsakomybė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.