Jau pačią pirmąją protesto dieną miškavežis su Privačių miškų savininkų asociacijos iškaba sustojo prieš visą traktorių koloną ties Katedra, – kad būtų gerai regimas ten, kur ūkininkai išrikiavo savo techniką.
Leidimų išdavimas suakmenėjo
Medienos perdirbėjai jaučiasi taip, tarsi sėdėtų ant parako statinės. Darbams miškuose teliko vos daugiau nei mėnuo, o leidimai kirtimams „Natura2000“ teritorijose nuo gruodžio 6-osios tebėra pakibę.
Vidutiniškai per sezoną miškininkai paruošia apie 7 mln. kubų žaliavinės medienos, iš jų kone pusę – apie 3–3,5 mln. kubų būtent tuose miškuose, kur į valdas yra įsiterpusių saugomų teritorijų.
Į „Natura 2000“ teritorijas – Europos Sąjungos specialių saugomų teritorijų tinklą – patenka ir valstybiniai, ir privatūs įvairių grupių miškai, iš viso Lietuvoje – apie 600 tūkst. hektarų. Kirtimai juose gali būti vykdomi, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant į nustatytus ribojimus.
Taigi miško valdose, į kurias yra įsiterpusių europinės svarbos buveinių, šiuo metu medkirčiams dirbti nevalia – kirtimai yra sustoję, nors žiema tam yra tinkamiausias laikas.
Valstybinės miškų tarnybos (VMT) portalui lrytas.lt yra sakiusi, kad nuo gruodžio, prieš tvirtinant vidinės miškotvarkos projektus ir išduodant leidimus kirsti mišką „Natura 2000“ teritorijose, miškų savininkai arba miškotvarkos projektų rengėjai turi pateikti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) poveikio aplinkai reikšmingumo išvadas.
Jei bus nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimas (PAV) yra reikalingas, miškų savininkai privalės jį atlikti. Esą taip gruodžio pradžioje nutartyje nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Visa bėda, kad nuo gruodžio iki šiol VMT kas savaitę yra pateikiama kone po 400 prašymų išduoti leidimus, bet iš jų dabar tėra patvirtinta vos keletas miškotvarkos projektų.
Miškininkams tai – katastrofiška situacija. Juk „Natura2000“ teritorijose ūkinė veikla galima iki kovo 15 dienos, ir tyla miškuose turės įsivyrauti iki rugpjūčio 1-osios.
Medienos pramonę ištiko šokas
„Šiuo metu esame didžiulėje įtampoje, dar kiek, ir mūsų verslą ištiks paralyžius“, – pratarė asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas.
Pasak jo, paradoksali situacija susiklostė dėl to, kad įsiteisėjęs Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas buvo susijęs su konkrečia teritoria Ignalinos regione, tačiau buvo sustabdytas absoliučiai visų leidimų išdavimas.
„Pagal teisės aktus atlikti poveikio aplinkai vertinimą reikėjo ir ankstesniais metais, bet Aplinkos ministerija nebuvo parengusi tokio vertinimo kriterijų.
Kadangi miškų kirtimų poveikį aplinkai įvertinti pagal Statybų reglamentą buvo per sudėtinga, visa tai buvo tiesiog ignoruojama.
Bet tai ėmė ir užkliuvo „ekologams“ – dėl situacijos Ignalinos regione atsirado byla, kurią VMT pralaimėjo. Užuot teismo sprendimą vykdžius viename Valstybinių miškų urėdijos padalinyje, tai buvo pritaikyta visai Lietuvai“, – paaiškino R.Beinortas.
Išties ir pati Valstybinių miškų urėdija,(VMU) gruodį skelbė, kad, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, nusprendė stabdyti kirtimus ne tik Ignalinos regione, bet visos šalies Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose.
„Dabar – pats darbymetis miške, o ir ši žiema ypač palanki miškotvarkai, nes daug sniego, įšalas – geras, todėl miškininkų technika negadina miško paklotės.
Tačiau neįmanoma dirbti, nes leidimų išdavimas – pakibęs. VMT per savaitę gauna apie 390 paraiškų, o nuo gruodžio pradžios patenkintos vos 9 paraiškos. Miškų ūkis – visiškai suparalyžiuotas.
Ir privačiuose, ir valstybiniuose miškuose, kur yra „Natura2000“ teritorijos, neįmanoma paimti 3 mln. kubų medienos. Jeigu šis kiekis nepaklius į pramonės įmones, nuostoliai bus milžiniški.
Turime kreditinių įsipareigojimų bankams, socialinių įsipareigojimų – darbuotojams, produkcijos pirkėjams – taip pat, ir visa tai gali griūti“, – nerimo neslėpė R.Beinortas.
Be to, ir pati VMU negali vykdyti savo įsipareigojimų medienos pirkėjams, kurie yra laimėję aukcionus „Balt Pool“ biržoje ir su kuriais VMU yra sudariusi medienos tiekimo sutartis.
Pasak R.Beinorto, nors per sausio 22-osios miškininkų, pramonininkų ir rangovų susitikimą Aplinkos ministerijoje pagaliau būta diskusijos – pagaliau ministerijos tonas kardinaliai pasikeitė ir ji ėmė kalbėtis su verslu, vis dėlto reikia vien pažadų – neužtenka.
Įsipareigojimai – be žaliavos?
Leidimų išdavimas tebėra įstrigęs. Saugomų teritorijų įstatymas, pagal kurį buveinės steigiamos privačiose miško valdose irgi kelia daug sumaišties, štai todėl užtat miškininkai ir stoja proteste greta ūkininkų. Apie tai prakalbo Medienos perdirbimo asociacijos vadovas Raimondas Imbrasas.
„Medienos perdirbimo pramonę kausto įtampa. Visi miškotvarkos projektai tebėra sustabdyti, net ir tie, kuriems leidimai buvo išduoti iki teismo sprendimo – iki gruodžio 6-osios. Neleidžiama paimti medienos iš miško, nes reikia gauti naują leidimą.
Vadinasi, reikia gauti informaciją iš VSTT, užpildyti nurodytas formas miškų tarnyboje. Tai padaryti – sudėtinga, skambinant konsultacijoms – niekas neatsiliepia.
Pramonė įžvelgia grėsmę, kad nutrūks žaliavos tikimas. Skaičiuojame, kiek galime negauti medienos ir ką reikės daryti, jei iš apyvartos iškris apie 3 mln. kubų žaliavos“, – sakė R.Imbrasas.
Anot jo, kitose šalyse jos nusipirkti beveik neįmanoma – nei Latvijoje, nei Lenkijoje.
Buveinės – lyg paslaptis
Mįslingas saugomų teritorijų atsiradimas miško valdose, sudėtingas prarastų pajamų kompensavimo mechanizmas, neadekvatus kompensacijų dydis, taip pat – niekaip nepanaikinamas diskriminacinis 5 proc. mokestis, taikomas privačių miškų savininkams už parduotą žaliavinę medieną ir įtarimai, kad, galbūt, į Lietuvą skverbiasi biokuras iš trečiųjų šalių.
Tai – rūpesčiai, kurie pančioja privačių miškų savininkus.
„Saugomų buveinių atsirado daugybėje ūkinių sklypų, o tai reiškia, kad žmonių turimo miško vertė smarkiai sumenko, nes dėl atrastų saugomų gamtos vertybių jose ribojamas ūkininkavimas.
Taip, reikia saugoti gamtą, svarbūs yra ir įsipareigojimai Europos Sąjungai, tačiau taip pat privalu tinkamai kompensuoti miško savininkams už tai, ką jie, saugodami gamtą, praranda“, – sakė Privačių miškų savininkų asociacijos vadovė Giedrė Šlevinskė.
Pasak jos, miškininkai ne šiaip sau sustojo į gretą su savo reikalavimus valdžiai keliančiais ūkininkais.
„Pagrindinės mūsų problemos liko neįveiktos. Miško savininkai negauna pranešimų apie jų valdose įsteigiamas teritorijas. Nėra derinamos sutartys su miško savininkais dėl prarastų pajamų kompensavimo, o ir pats kompensavimo mechanizmas yra sudėtingas, kompensacijų dydis – neadekvatus.
Nors Aplinkos ministerija žada ateityje pranešti apie naujai įsteigtas buveines, o ką daryti su senomis, kurių labai daug pristeigta privačiose valdose? Miško savininkai apie jas sužino nebent tada, kai ima planuoti kirtimus“, – sakė G.Šlevinskė.
Pagal Saugomų teritorijų įstatymą, už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus brandaus miško savininkams turi būti išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos.
Vienkartinė kompensacija apskaičiuojama atsižvelgiant į vidutines medienos kainas rinkoje ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai miško savininkas pateikia prašymą ją išmokėti.
„Gaudamas vienkartinę kompensaciją miško savininkas įsipareigoja toje valdoje absoliučiai nieko nebedaryti. Visa bėda, kad viskas daroma tarsi slapukaujant. Juk pagal procedūrą pirmiausia miško savininkai turėtų būti įspėjami apie jų valdose suformuotą buveinės teritoriją. Ir tik tada turėtų būti pasirašoma neterminuota gamtinių vertybių apsaugos sutartis ir išmokama kompensacija.
Bet šiuo metu to nėra, ir miškai, jų savininkams nė nežinant, tiesiog yra nacionalizuojami“, – teigė G.Šlevinskė.
Yra ir kitas atsiskaitymo su savininkais būdas – kasmetinė kompensacija. Ji mokama tokiais atvejais, kai miško valdose vėlesniam laikui – 30-čiai metų yra atidedamas brandžių medynų kirtimas, ir tokiu būdu kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai.
Tokiais atvejais miško savininkui kasmet mokamos tik palūkanos, kurios negali būti mažesnės nei 3,5 proc. Jos apskaičiuojamos vertinat tai, kiek galėjo būti gauta pajamų iškirtus medžius ir pardavus medieną rinkoje, bet atėmus jos ruošos sąnaudas.
„Niekaip neįveikiamas ir tas 5 proc. mokestis, skaičiuojamas pardavus žaliavinę medieną. Nors jo paskirtis – miško keliams tvarkyti bei priešgaisrinei saugai, vis tiek jis nukeliauja į valstybės biudžetą. Tai – nesąžiningas mokestis, užkrautas miškų savininkams.
Yra ir nuogąstavimas, kad biokuras į Lietuvą patenka iš trečiųjų šalių. Valstybė turėtų atkreipti į tai dėmesį ir pasigilinti, kas vyksta. Gal tikrai ji nežino?“, – svarstė Giedrė.
Ministerija pasėjo pažadus – reikia ir darbų
Aplinkos ministerija, po pirmadienį, sausio 22-ąją, vykusio susikimo su miškininkais ir pramonės atstovais, teigė, kad atsižvelgdama į miškotvarkos projektų rengėjų ir miškų savininkų nuogąstavimus, kartu su VSTT ir VMT ieškos sprendimų, kaip optimizuoti reikšmingumo vertinimo procesą.
Tam ateityje numatoma iš esmės keisti reikšmingumo vertinimo tvarką, kuri tvirtinama ministro įsakymu, taip pat kitus susijusius teisės aktus.
Šiuo metu esą bus ieškoma galimybių, kad tą vertinimą greitai atliktų valstybės institucijos ir kiek įmanoma mažiau naštos tektų miškų savininkams. Tam kuriami informacinių technologijų įrankiai, rengiamos reikšmingumo vertinimo formos pildymo instrukcijos, numatomos konsultavimo priemonės tiek miško savininkams, tiek miškotvarkos projektų rengėjams.
Europos Sąjungos Biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. numato, kad Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas turi padidėti iki 30 proc. sausumos teritorijos ir 10 proc. visų saugomų teritorijų turi būti griežtai saugomos.
Privatūs miškai Lietuvoje užima apie 40 proc. visų šalies miškų, tad natūralu, kad dalis saugotinų teritorijų patenka ir į privačius miškus. Gerinant žemės savininkų informavimą apie rengiamus sprendimus jau numatyta, kad prieš steigiant ar nustatant „Natura 2000“ teritorijas jie turės būti informuojami individualiai.
Valstybinė miškų tarnyba (VMT) skelbia, kad kilus klausimams dėl leidimų kirsti mišką išdavimu, kai jis patenka į „Natura 2000“ teritoriąs, miškų savininkai gali kreiptis ekspertų konsultacijų VMT nurodytu telefonu.
Teigiama, kad VMT specialistai padės miškų savininkams pildyti planuojamos ūkinės veiklos poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo vertinimo formas.
