Tam Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė Leidimų laikinai gyventi aprašo pakeitimus, o Vidaus reikalų ministerija (VRM) – Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (UTPĮ) pokyčius.
Jie antradienį pristatyti Trišalėje taryboje. SADM teigimu, ministerija pradeda diskusiją su darbdaviais ir darbuotojais siekiant geresnės Lietuvos migracijos sistemos, į šalį atvykstant vis didesniam trečiųjų šalių piliečių srautui.
„Lietuvoje turime 200 tūkst. imigrantų“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė V. Šilinskas, teigęs, jog Lietuvos migracijos procedūros yra itin painios, nepaisant pastaraisiais metais įsigaliojusių procedūrų palengvinimų.
„Esame pasižiūrėję, kokios sistemos yra kitose šalyse. Ir tikrai galime padaryti ją geresnę“, – teigė jis.
Anot V. Šilinsko, matomos dvi su migracija susijusios rizikos: trečiųjų šalių piliečiai keičia emigruojančius lietuvius, be to, kyla rizika Lietuvos ekonomikos augimui.
„Turime pereiti nuo konkurencijos pigia darbo jėga ir mažesne produkcijos kaina, prie konkurencijos aukštesne kokybe“, – kalbėjo viceministras.
Anot jo, Lietuvoje trūksta investicijų į gamybinius įrenginius, tuo atsiliekama tiek nuo regiono, tiek nuo ES vidurkio.
„Kad turėtume geresnę situaciją, visų pirma turime investuoti į savo žmones, į įrenginius, o ne ieškoti kaip atsivežti pigios darbo jėgos“, – teigė V. Šilinskas.
Ministerijos antradienį pasiūlytais pakeitimais norima keisti kvotų užsieniečiams tvarką – įvesti, SADM teigimu, griežtą metinę kvotą tiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie į Lietuvą atvyksta darbo pagrindu.
SADM siūlytų nustatyti 43 tūkst. asmenų metinę baigtinę kvotą. Tokia sistema negaliotų aukštos kvalifikacijos specialistams.
Pasak V. Šilinsko, kol kas migrantų skaičius Lietuvoje neribojamas, jų srautus apriboja tik biurokratinės kliūtys.
„Faktiškai, kažkokio įstatyminio apribojimo, kiek žmonių kasmet gali atvažiuoti, pas mus nėra. Manome, kad toks turėtų būti, diskusijai siūloma 1,5 proc. nuo populiacijos, 43 tūkst. asmenų“, – teigė jis.
Savo ruožtu VRM siūlo griežtinti reikalavimus įmonėms, kviečiančioms dirbti užsieniečius, nustatant, kokias sąlygas turi atitikti darbdavys, norintis įdarbinti užsieniečius.
Dar norima nustatyti pareigą darbdaviui įsipareigoti įdarbinti užsienietį visą darbo laiką, sugrąžinti reikalavimą darbdaviui informuoti ir apie įdarbinamo svetimšalio kvalifikaciją, ir apie patirtį. Šiuo metu būtina tik apie vieną.
Kartu norima neleisti vienam užsieniečiui dirbti ne daugiau kaip pas tris darbdavius, suteikti teisę panaikinti leidimą laikinai gyventi, jei užsienietis nepateikia mokesčių deklaracijų kai tą padaryti privalo.
Įstatymo pataisos, VRM teigimu, dar rengiamos.
Trišalėje taryboje kalbėję Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė Aurelija Maldutytė kritikavo ministerijas, esą jos rengia pakeitimus neįtraukiant socialinių partnerių.
Pasak darbdavių atstovės, užsieniečių kvotų neturėtų būti apskritai.
„Kvotos, manau, iš viso yra perteklinis dalykas. Jei pernai turime atvykusių 67 tūkst. lapkritį įdarbintų žmonių, kodėl kalbate apie 1,5 proc. ir 43 tūkst.“, – sakė A. Maldutytė.
A. Maldutytė taip pat teigė, jog, sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje dirbo apie 130 tūkst. pagal darbo sutartį dirbančių trečiųjų šalių piliečių, tačiau maždaug 85 proc. jų yra ne žemos, o vidutinės kvalifikacijos. Pavyzdžiui, santechnikai, suvirintojai, vairuotojai, sakė ji.
Darbdavių atstovės teigimu, institucijos esą gąsdina, kad į Lietuvą atvažiuoja tik žemiausios kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečiai.
„Aukštos kvalifikacijos turime beveik 10 proc. darbuotojų iš trečiųjų šalių, nekvalifikuotos tik 5 proc. Kodėl pastoviai visąlaik šnekama, kad imigracija yra toks blogis, kai pas mus tokia rinkos situacija“, – kalbėjo A. Maldutytė.
Dar ji pabrėžė, esą Lietuvoje yra 150 tūkst. bedarbių, kuriuos institucijos turėtų siekti įtraukti į darbo rinką – pavyzdžiui, pritraukti į tuos šalies regionus, kuriuose veikia bedarbių kompetencijas atitinkantys verslai.
„Sodros“ duomenimis, per 2023 m. pagal darbo sutartis Lietuvos darbdaviai įdarbino 70 tūkst. asmenų iš trečiųjų šalių (ne ES piliečių). Daugiausia įdarbinta transporto ir saugojimo sektoriuje – 38 tūkst. (54 proc. visų įdarbintų trečiųjų šalių piliečių), statybos – 13 tūkst. (18 proc.), kituose sektoriuose – 20 tūkst. (28 proc.).
2024 m. sausio 1 d. duomenimis iš viso Lietuvoje pagal darbo sutartį buvo dirbo 131,5 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, daugiausiai, apie 73 tūkst., – transporto ir saugojimo įmonėse, statybose – apie 22 tūkst., apdirbamojoje gamyboje – beveik 13 tūkst.
