Svarbiausiame pasaulyje naftos gavybos regione – Artimuosiuose Rytuose – vykstantis Izraelio ir „Hamas“ konfliktas infliacijos pažabojimui kelia itin didelę grėsmę.
Praėjusią savaitę Davose, Šveicarijoje vykusio Pasaulio ekonomikos forumo metu daugelis bankininkų ir įmonių vadovų įspėjo pinigų politikos formuotojus apie rizikas, dėl kurių infliacija gali augti, ir ragino per anksti nemažinti palūkanų normų.
Šveicarijos bankininkystės grupės UBS vadovas Sergio Ermotti sakė, jog dėl hučių išpuolių Raudonojoje jūroje padidėjus laivybos išlaidoms, greičiausiai augs ir prekių kainos.
„Negaliu įsivaizduoti, kad dėl šių veiksnių infliacija nenukentėtų“, – trečiadienį teigė S.Ermotti.
Infliaciją didinančios rizikos, pasak Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomojo direktoriaus pavaduotojos Gitos Gopinath, apima tiekimo grandinės susiskaidymą, prekybos protekcionizmą, klimato sukrėtimus ir ginkluotus konfliktus.
G.Gopinath pridūrė, kad nors rinkos tikisi, jog centriniai bankai nuo spartaus palūkanų normų didinimo prie jų mažinimo pereis „gana agresyviai“, daryti tokias išvadas – per anksti.
Pastarajai antrino Prancūzijos centrinio banko vadovas Francois Villeroy de Galhau:
„Per anksti skelbti pergalę (prieš infliaciją). Darbas dar nebaigtas.“
Palūkanų normas galėtų mažinti vasarą
Tuo metu JAV banko JPMorgan Chase atstovė Mary Callahan Erdoes atkreipė dėmesį į riziką, su kuria gali tekti susidurti jau pradėjus mažinti palūkanų normas.
„Žmonės pasijunta geriau, jie pradeda daugiau išlaidauti. Akimirksniu gali padidėti infliacija“, – sakė M.Callahan Erdoes.
Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde savo ruožtu paminėjo, kad bankas palūkanų normas greičiausiai mažins tik vasarą, tačiau „vis dar esama tam tikro neapibrėžtumo“.
„Jei nebus dar vieno didelio sukrėtimo, esu įsitikinusi, kad mes jau pasiekėme (palūkanų normų) viršūnę. Dabar bankas turi išlaikyti aukštas palūkanų normas tiek ilgai, kiek reikės, kad infliacija tvirtai grįžtų prie 2 proc.“, – trečiadienį televizijai „Bloomberg“ sakė C.Lagarde.
Kas vyksta Artimuosiuose Rytuose?
Irano remiamiems hučių kovotojams vykdant išpuolius Raudonojoje jūroje, daugelis žaliavas gabenančių konteinervežių, naftos tanklaivių ir balkerių yra priversti rinktis ilgesnį maršrutą ir plaukti aplink Afriką. Dėl to vėluoja kroviniai ir didėja jų gabenimo išlaidos.
TVF ir Oksfordo universiteto įsteigtos platformos „PortWatch“ duomenimis, kasdienis srautas per Sueco kanalą sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2021 m. kovo, kai kanalą šešioms dienoms užblokavo laivas „Ever Given“.
Tuo metu Londone įsikūrusios laivybos konsultacijų bendrovės „Drewry“ duomenys atskleidžia, kad konteinerių gabenimo išlaidos daugelyje judriausių pasaulio prekybos maršrutų nuo gruodžio vidurio padvigubėjo, o kai kuriais atvejais – ir patrigubėjo.
Šios sąnaudos sudaro nedidelę dalį galutinės kainos, kurią vartotojai sumoka už pagamintas prekes, tačiau, jei gabenimo išlaidos ir toliau didės – tai gali turėti įtakos infliacijos augimui visame pasaulyje.
Neramumai tęsis dar bent mėnesį
Laivybos vėlavimus ir išlaidų augimą dar labiau gali paskatinti ir galimas konteinerių trūkumas. Logistikos bendrovės „DHL“ direktorius Tobias Meyer Davose Davose vykusiame susitikime teigė, kad dėl ilgesnių kelionių aplink Afriką po kelių savaičių gali pritrūkti konteinerių kituose regionuose, pavyzdžiui, Azijoje.
„Šis grįžtamasis srautas šiuo metu nevyksta tokiu tempu, kokį žmonės planavo“, – aiškino T.Meyer.
Laivybos milžinės „Maersk“ generalinis direktorius Vincentas Klerkas mano, kad neramumai Sueco kanale gali tęstis dar bent mėnesį.
„Kuo ilgiau tai tęsis, tuo daugiau tai kainuos“, – Pasaulio ekonomikos forume įspėjo „Maersk“ V. Klerkas.
