Šis tiekimo mastas atitinka 1985 m. lygį, kai Rusija į Europą eksportavo 69,4 mlrd. kubinių metrų dujų.
1989 m. SSRS dujų pramonės ministerija buvo pertvarkyta į valstybinį dujų koncerną „Gazprom“.
„Gera žinia – tai yra dugnas, šiais metais šį eksporto ir gavybos (dujų) dugną peržengsime, ir toliau nuo šio dugno atsispirsime.
Bloga žinia yra ta, kad šis atsitraukimas, papildomas augimas, bus lėtas, ir kol kas nėra jokių rimtų veiksnių, kurie leistų sparčiai augti, bent jau kalbant apie tiekimą vamzdynais“, – dujų forume Maskvoje sakė Aleksejus Belogorjevas, Energetikos ir finansų fondo instituto tyrimų ir plėtros direktorius.
Rusija neteko dviejų trečdalių pajamų iš dujų eksporto, o „Gazprom“ prarado pelningą rinką, kuri klestėjimo laikais sudarė daugiau kaip 60 proc. jo pajamų. 2018–2019 m., kai „Gazprom“ eksporto apimtys buvo didžiausios, koncerno tiekimas į Europą viršijo 175–180 mlrd. kubinių metrų, o tai sudarė daugiau kaip 80 proc. jo dujų pardavimo ne NVS šalims. Europos rinkoje „Gazprom“ dalis siekė 35 proc.
Pasak VEB.RF pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo ekonomisto Andrejaus Klepacho, nerealu per artimiausius 10 metų atkurti prarastas eksporto apimtis.
„Net atsižvelgdami į esamas ir planuojamas sutartis su Kinija, negalėsime kompensuoti beveik 100 mlrd. kubinių metrų praradimo“, – sakė jis.
Nutraukus dujų tiekimą iš Rusijos, Europa turėjo sumažinti vartojimą ir pakeisti jas suskystintų gamtinių dujų importu.
2024 m. pabaigoje baigiasi „Gazprom“ tranzito per Ukrainą sutartis, kuri, pasak analitikų, vargu ar bus pratęsta, todėl eksportas į Europą gali ir toliau mažėti.
Gazprom“ tikisi naujų sutarčių su Pekinu, pradėjus veikti dujų centrui Turkijoje ir padidinus tiekimą Centrinės Azijos šalims, įskaitant tranzitą į Kiniją, tačiau eksporto atstatymas užtruks ne vienerius metus.
„Dujų importas į Kiniją dėl padidėjusios paklausos iki 2030 m., palyginti su 2023 m., padidės apie 80 mlrd. kubinių metrų, tačiau beveik visas šis kiekis jau yra užkontraktuotas, visų pirma dujotiekių tiekimas iš Rusijos, Turkmėnistano ir suskystintų gamtinių dujų, o kas bus po (20)30 m. – sudėtingas ir atviras klausimas“, – sakė A. Belogorjevas.
Jo prognozėmis, tiekimas į Europą ir toliau mažės, eksportas į Turkiją taip pat stagnuos, mažėjant rusiškų dujų paklausai, o mainų tiekimą į Kiniją per Kazachstaną ir Uzbekistaną stabdo eksporto maržos paskirstymo klausimas.
„Gazprom“ prognozės optimistiškesnės nei analitikų.
Gazprom“ generalinis direktorius Aleksejus Mileris sakė, kad dujų tiekimas į Kiniją dujotiekiu netrukus gali prilygti eksportui į Vakarų Europą, o kai dujotiekis „Power of Siberia“ pasieks visą pajėgumą, „Gazprom“ taps didžiausiu dujų tiekėju į šį regioną.
Nuo metų pradžios „Gazprom“ neatskleidė eksporto statistikos. Koncerno komentarų gauti nepavyko.
Analitikai mano, kad „Gazprom“ turės ieškoti augimo taškų vidaus rinkoje ir nukreipti dėmesį į Rusijos dujofikavimą, kuris nebuvo dujų milžinės, įgaunančios pagreitį eksporto rinkoje, prioritetas.
Energetikos ministerijos duomenimis, 2019 m. sausio 1 d. vidutinis Rusijos dujofikavimo lygis siekė 68,6 %, t. y. 6,2 procentinio punkto daugiau nei 2008 m.
Didelio masto dujofikavimo programą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo 2020 m. gegužę, o šių metų gruodį vykusiame susitikime A. Milleris pažadėjo iki 2030 m. visiškai dujofikuoti šalį: „Kitais metais planuojame dar labiau paspartinti šalies parengiamojo dujofikavimo ir dujofikavimo darbus ...
O 2024 m. sausio 1 d. visos šalies dujofikavimo lygis bus 89 proc. 100 proc. techniškai įmanomo Rusijos Federacijos tinklo dujofikavimo“.
„Taigi jūsų iškelta užduotis iki 2030 m. pasiekti 100 proc. dujofikaciją Rusijos Federacijoje bus absoliučiai įvykdyta“, – sakė V. Mileris V. Putinui, kuris kitais metais pradės penktąją prezidento kadenciją.
Parengta pagal „The Moscow Times“.
