Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenimis, bendrasis šalies vidaus produktas (BVP) 2023 metais buvo 0,3 proc. mažesnis nei praėjusiais metais.
„Bendras ekonomikos augimas Vokietijoje 2023 m. susvyravo“, – sakoma Statistikos tarnybos prezidentės Ruth Brand pareiškime.
Nors infliacija sumažėjo, kainos išliko aukštos, tai stabdė ekonomikos augimą.
„Aukštos palūkanų normos ir sumažėjusi vidaus bei užsienio paklausa taip pat turėjo įtakos“, – pridūrė R.Brand.
Preliminariais Statistikos tarnybos vertinimais, ketvirtąjį ketvirtį BVP taip pat sumažėjo 0,3 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu.
Tokie duomenys blogai nuteikia visą euro zoną, nes Vokietija – didžiausia iš 20 ekonomikų.
Pasaulio ekonomikos forumas paskelbė apklausą, kuri parodė, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai ekonomistų tikisi „silpno arba labai silpno augimo“ Europoje 2024 m.
Daugiau nei pusė visų ekonomistų, apklaustų nuo lapkričio iki gruodžio, tikisi, kad šiemet pasaulio ekonomika susilpnės.
Pasaulio ekonomikos forumo generalinė direktorė Saadia Zahidi sakė, kad apklausa „parodo nestabilią dabartinę ekonomiką“.
2023 m. trečiąjį ketvirtį euro zonos gamybos apimtis šiek tiek sumažėjo. Paskutinio ketvirčio skaičiai, kurių tikimasi sausio 30 d., patvirtins, ar regionas paslydo į recesiją.
Vokietijos BVP mažėjimas atspindi visos ekonomikos silpnumą, ypač gamybos sektoriaus, kuriam pakenkė svyruojanti Kinijos paklausa, didelės energijos sąnaudos ir skausmingas palūkanų normų kėlimas.
Nors automobilių ir kitos transporto įrangos gamyba pernai augo, tačiau sumažėjo daug energijos naudojančios chemijos ir metalo pramonės šakose. Pramonės sritys, kuriose dominuoja apdirbamoji gamyba, sumažėjo 2 proc. Eksportas sumažėjo 1,8 proc.
Taip pat sumažėjo gyventojų ir vyriausybės išlaidos, pastarosios pirmą kartą per beveik 20 metų.
„Tai lėmė valstybės finansuojamų COVID-19 priemonių nutraukimas“, – teigė Statistikos tarnyba.
2024-uosius didžiausia Europos ekonomika pasitiko neramiai – tris dienas truko nacionalinis geležinkelių darbuotojų streikas dėl atlyginimų ir darbo valandų. Chaosą dar labiau padidino ūkininkai, kurie blokavo greitkelius ir kitus kelius, protestuodami prieš vyriausybės planus sumažinti subsidijas kurui.
Pasak „Capital Economics“ ekonomisto Andrew Kenninghamo, vyriausybės išlaidų mažinimas turės įtakos Vokietijos ekonomikos augimui šiais metais.
„Atrodo, kad recesijos sąlygos, kurios užsitęsė nuo 2022 m. pabaigos, tęsis. 2024 m. prognozuojame nulinį BVP augimą“, – rašė jis.
Vienas iš svarbiausių Vokietijos ekonominių duomenų buvo užimtumas. Jis, palyginti su 2022 m., išaugo rekordiškai – 0,7 proc. arba 333 tūkst. žmonių, todėl bendras dirbančių žmonių skaičius pasiekė 45,9 mln.
Statistikos tarnybos duomenimis, augimą lėmė užsienio darbuotojai ir į darbo rinką grįžę šalies gyventojai. Tai kompensavo slopinantį Vokietijos gyventojų senėjimo poveikį.
Parengta pagal CNN.
