Šiais metais forume dalyvavo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei ir Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“, komunikacijos specialistas Mindaugas Lapinskas kalbėjo apie Pasaulio ekonomikos forumo renginio formatą, išskyrė galimas svarbiausias temas ir renginio tikslus.
Laidos dalyvis atkreipė dėmesį, kad nuo to laiko, kai prieš dešimtmetį pradėjus kilti antielitizmo bangai pasigirdo įvairių sąmokslo teorijų, Davoso forumas bando rasti vietą po saule: pasirenka humanitarinius tikslus, tokius kaip klimato kaita, socialinis teisingumas, lyčių lygybė, atskirties mažinimas ir panašiai ir „bando būti progresyvios dienotvarkės vėliavnešys“.
„Davose susirenka daugybės valstybių vadovai: gauti pakvietimą į forumą – prestižas. Kadangi suvažiuoja daug valstybių vadovų, atvykta ir stambiausio verslo korporacijų vadovai, gilūs mąstytojai, kitokie aktyvistai. Susirenka viso pasaulio elitas. Miestelis uždaromas – taip paprastai čia kavos atsigerti nepakliūsi“, – kalbėjo M.Lapinskas.
Jo teigimu, šių metų Davose išskiriamos trys temos, kurias ir čia, Lietuvoje, galime pajusti ir apie kurias reikia kalbėti.
Pirmoji – pasaulio ekonomikos būklė. Valstybių ir JAV bei Europos bankų vadovai kalba apie tai, ar jau laikas pradėti mažinti palūkanas ir taip skatinti ekonomikos augimą, bet tuo pačiu rizikuoti atkurti infliaciją, ar palūkanas palikti aukštas. Toks sprendimas leistų tikėtis, kad infliacija nebeliks, o kainos pradės mažėti, tačiau didėja rizika, kad pradės bankrutuoti vis daugiau įmonių ir ims augti nedarbas. „Šis klausimas nėra paprastas – čia veikia įvairūs interesai“, – įvertino M.Lapinskas.
Kitas klausimas – lygiai tai pat bipolinis: globalūs konfliktai, kurie „išaugo į skausmą visiems“. Vienas – Ukraina, antrasis – Artimieji Rytai. Čia vėlgi tenka spręsti, kuriuo keliu pasukti: elgtis agresyviau, panaudoti daugiau jėgos ir neramumų kėlėjus „nusodinti“, tačiau rizikuojant sukelti dar didesnį karą, terorizmo grėsmę, arba ieškant derybų ir suvokiant, kad nė viena šalis 100 proc. negaus to, ko ji tikisi.
Trečia tema – dirbtinis intelektas. Čia teks sverti: jį reguliuoti ir galbūt apsaugoti, kad dirbtinis intelektas nepapultų į blogas rankas, arba leisti jam vystytis suprantant, kad galbūt jis išsivystys „į kažkur ne ten“.
„Kiekvienoje šių temų reikia priimti „arba-arba“ poziciją“, – teigė komunikacijos specialistas.
Ar Davoso forume galima tikėtis pasiekiant kokių susitarimų?
„Susitarimai gyvenime retai vyksta su žmogumi, kurį matai pirmą kartą – greičiausiai tiek viena, tiek kita šalis pirmiausia šniukštinėja ir domisi. Labai padeda, jei prieš tai buvote pažįstami. Iš kitos pusės, tokio tipo renginiuose gali prieiti prie žmogaus, prie kurio šiaip neprieitum, pavyzdžiui, per kavos pertraukėlę gali pamatyti Billą Gatesą (verslininkas – red. past.) ar V.Zelenskį. Tu gali bendrauti, kalbėti ir galbūt perduoti tam tikrą žinutę. Kai kurie lyderiai tai naudoja kaip galimybę atnaujinti kontaktus: į Davosą nuvykęs V.Zelenskis turi raundus neformalių pokalbių, bando burti koalicijas savo poreikiams“, – komentavo M.Lapisnkas.
Į forumą Davose Maskva nesulaukė kvietimo. Komunikacijos specialistas paaiškino, ką tai gali reikšti. Anot laidos pašnekovo, su Rusija anksčiau ar vėliau reikės kalbėti. „Aišku, nebus taip, kad Bidenas (JAV prezidentas Joe Bidenas – red. past. ) nuvažiuos pas Putiną (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – red. past.) ar atvirkščiai. Viskas prasideda per tarpininkus, tarkime, sušmėžuoja Abramovičiaus (Romanas Abramovičius – rusų oligarchas, red. past.) figūra. Rusams, žinoma, apmaudu.
Čia reikia turėti omenyje, kad V.Putinas gyvena tokiame kosmose, jog jam nė šilta, nė šalta, kas čia vyksta. Tačiau yra ministrų, kuriems norėtųsi projektuoti savo galią, yra ir įtakingi verslo oligarchai, kurie su Kremliaus licencija kontroliuoja didelę dalį Rusijos ekonomikos. Jie – globalūs žaidėjai, todėl visai mielai čia kalbėtų. Ko gero, jų žodis būtų reikšmingas, tačiau dėl to, kad nuėjo obuoliauti su V.Putinu, jų nekviečia“, – vertino komunikacijos specialistas.
Jis pasidalijo savo nuomone, kas galėtų lemti tai, kada ir kokiu formatu bus kalbamasi su Rusija.
M.Lapinsko manymu, tai veikiausiai bus situacija fronte: „Turbūt dabar karas vyks ne tiek apie tai, kas pasiims kokias teritorijas, bet kas pasigerins savo derybines pozicijas. Jei ukrainiečiai, neatkovoję nė centimetro žemės, smogtų galingą smūgį Krymui, tikriausiai rusai siųstų žinią, kad galima kalbėtis. Galbūt rusai savo ruožtu galvoja, kaip Ukrainos viduje sukelti neramumus.
Antra – Vakarų politikų situacija namų fronte. Jie – visi renkami politikai, priklausantys nuo visuomenės nuomonės. Visuomenė Ukrainą remia, tačiau laukia rezultatų. O jų nėra arba negebama jų pateikti taip, kad žmonėms jie atrodytų kaip rezultatas. Kantrybė po truputį senka. Mums ukrainiečiai – tarsi giminaitis, kurį nuskriaudė, ir kuriam norime padėti. O štai amerikiečiams ar europiečiams – tai tarsi filmas: širdis už tą, kuris silpnesnis, bet jų kantrybė senka.
Panašu, kad V.Zelenskiui užduos sudėtingus klausimus ir veikiausiai jam reikės kažko imtis“.
