Po skandalo Europos dailiojo čiuožimo čempionate – Darbo inspekcijos reakcija: ką jau dabar gali aiškiai pasakyti

Viskas prasidėjo nuo renginio užkulisiuose savanoriaujančios Kajos Elenos Brilės pasakojimo feisbuko grupėje „Feminizmas“. Moteris įraše aprašė „Žalgirio arenoje“ vykusį konfliktą, kuriame dalyvavo V.Jasutis, E.Kvitkauskas, o vėliau įsitraukė ir renginyje dirbantys apsauginiai, atvykę policijos pareigūnai.

Teigta, kad tai istorija, liudijanti, „kaip su tavimi susidoroja galios pozicijoje esantys vyrai“. Savanorei po kilusio žodinio konflikto buvo atimta akreditacija, ji išvaryta iš renginio. Be to, buvo kalbėta ir apie galimą sporto komentatoriaus priekabiavimą, apsvaigus nuo alkoholio.

Taip pat keltas klausimas ir dėl apmokėjimo.

„O kodėl aš ten iš viso buvau? Nes LCF ieškojo žmonių, kurie supranta čiuožimą ir gali padėti vest Europos čempionato renginius. Nes jie prižadėjo pasirašyti sutartį ir sumokėti. Nes tu, patikėjęs jų pažadu, pasiėmei neapmokamas atostogas ir penkias dienas dirbai po 10–13 valandų. Be abejo, sutarties nėra ir greičiausiai nebus“, – įraše teigė moteris.

Naujienų portalo lrytas.lt žurnalistė dėl komentaro raštu kreipėsi į V.Jasutį ir E.Kvitkauską, tačiau atsakymo kol kas nesulaukė.

Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad įrašo autorė Kaja Elena iš renginio organizatorių taip ir negavo sutarties dėl savanorystės, nors ji buvo žadėta.

Susiklosčiusią situaciją žino, tačiau „melą labai sunku komentuoti“ – taip V.Jasutis komentavo portalui 15min.lt. Jis taip pat pažymėjo, kad savanorė į patalpą pateko apgaule ir elgėsi „neadekvačiai“, todėl akreditacija buvo atimta ir ji išprašyta. Tv3.lt nurodė panašius argumentus, pridurdamas, kad ši situacija jam nesuprantama, „jei būtų vykęs panašus konfliktas, jam būtų aiškūs įrodymai ir liudijimai“. Portalui Lrt.lt šį įvykį jis įvardijo kaip „provokaciją“.

„Valstybinė darbo inspekcija, gavus informaciją apie galimai nelegalų darbą ir priekabiavimą darbe Europos dailiojo čiuožimo čempionate, pradeda tyrimą“, – sekmadienį feisbuke paskyroje pranešė institucija. Kaip patikino atstovai, plačiau apie tyrimą komentuoti negali.

Kilus neeilinei situacijai dėl savanorių darbo renginyje, VDI atkreipia dėmesį, ką turi žinoti ne tik savanoriauti planuojantys žmonės, bet ir renginių organizatoriai.

VDI primena, kad savanoriška veikla – tai yra savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu.

„Vadovaujantis Įstatymo (Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo) nuostatomis, su savanoriu dėl savanoriškos veiklos atlikimo gali būti susitariama žodžiu arba sudaroma rašytinė savanoriškos veiklos sutartis.

Rašytinę savanoriškos veiklos sutartį privaloma sudaryti dviem atvejais: kai savanoriui kompensuojamos Įstatyme nurodytos su savanoriška veikla susijusios išlaidos (kelionės, nakvynės, maitinimo ir kt.) arba sudaryti rašytinę sutartį pageidauja viena iš šalių (savanoriškos veiklos organizatorius arba savanoris)“, – teigia specialistai.

Svarbu žinoti ir tai, kad tarp savanorio ir savanoriškos veiklos organizatoriaus susiklosto ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai.

„Savanorio veikla, jeigu ji organizuojama Savanoriškos veiklos įstatymo nustatyta tvarka, laikantis savanoriškos veiklos principų, nėra laikoma nelegaliu darbu“, – nurodoma atsakyme portalui lrytas.lt.

Primenama ir tai, kad savanoriais gali būti vyresni kaip 14 metų asmenys. Jei savanoriškoje veikloje dalyvauja jaunesnis nei 18 metų asmuo, reikalingas vaiko atstovo sutikimas.

„Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, tiek savanoris turi teisę atsisakyti savanoriškos veiklos, tiek savanoriškos veiklos organizatorius turi teisę atsisakyti savanorio. Tačiau tuo atveju, kai savanoriškos veiklos organizatorius atsisako savanorio, jis privalo pastarajam nurodyti atsisakymo priežastis.

Jei savanoriškos veiklos atsisako savanoris, priežasčių savanoriškos veiklos organizatoriui nurodyti jis neprivalo“, – dėsto VDI.

Nors pradėto tyrimo dėl konkrečios situacijos VDI negali komentuoti, jau aišku, kiek jis gali trukti ir kokios galimos baudos.

„Paprastai tyrimas trunka iki mėnesio. Ilgiau jis negali trukti, 20 darbo dienų. Dėl nelegalaus darbo yra galimos nemažos baudos. Už kiekvieną nelegaliai dirbantį darbuotoją, darbdavys gauna tokio paties dydžio baudą. Jos prasideda nuo tūkstančio eurų, tai yra didelės baudos“, – Eltai teigė Valstybinės darbo inspekcijos vyr. komunikacijos specialistė Jolanta Bielskienė.

Elta taip pat praneša – Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigia, kad kol kas ministerija nežada imtis veiksmų dėl galimo priekabiavimo atvejo Kaune vykusiame Europos dailiojo čiuožimo čempionate. Anot jo, šiuo metu laukiama kitų institucijų pradėtų tyrimų išvadų.

Tai ne pirmas atvejis, kai sporto renginys patraukia priežiūros institucijų dėmesį. Praėjusių metų gegužės pabaigoje „Žalgirio“ arenoje vykusių Eurolygos finalo ketverto varžybų metu kavines tikrino Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Valstybinė darbo inspekcija (VDI), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Kaip tuomet pranešė lrytas.lt, buvo fiksuota ir pažeidimų. Štai VDI nustatė, kad yra dirbančių nelegaliai, rasta darbo ir poilsio laiko pažeidimų.

Nors VMVT aptiko mažareikšmių pažeidimų, VMI aptiko daugiau netinkamai dirbančių verslų – rasta 20 pažeidimų, dažnu atveju susijusių su pajamų neapskaitymu, grynųjų pinigų neatitikimo kasoje ar tuo, jog vengta išduoti fiskalinį kasos kvitą.