Organizacijos pranešime, paskelbtame pirmadienį Davose prasidedant Pasaulio ekonomikos forumui, sakoma, kad jų turtas padidėjo nuo 405 mlrd. JAV dolerių 2020 m. iki 869 mlrd. dolerių pernai. Tačiau nuo 2020 m. beveik penki milijardai žmonių visame pasaulyje nuskurdo, teigia „Oxfam“. Šiandien milijardieriai yra 3,3 trln. dolerių turtingesni nei 2020 m., nepaisant daugybės krizių, nuo šio dešimtmečio pradžios niokojančių pasaulio ekonomiką, įskaitant COVID pandemiją.
Tradiciškai kasmetinė „Oxfam“ ataskaita apie nelygybę pasaulyje skelbiama prieš pat forumo atidarymą Šveicarijos Alpių kurorte Davose.
Labdaros organizacija pareiškė susirūpinimą dėl pasaulyje didėjančios nelygybės ir dėl to, kad turtingiausi asmenys ir įmonės dėl kylančių akcijų kainų ne tik sukaupė didesnį turtą, bet ir žymiai daugiau galios. „Įmonių galia naudojama nelygybei skatinti: spaudžiant darbuotojus ir praturtinant turtingus akcininkus, vengiant mokėti mokesčius ir privatizuojant valstybę“, – teigia „Oxfam“.
Organizacija taip pat apkaltino korporacijas, kad jos skatina „nelygybę imdamosi ilgalaikio ir labai veiksmingo karo prieš mokesčius“ su toli siekiančiais padariniais. Pasak „Oxfam“, valstybės perduoda valdžią monopolijoms, leidžia korporacijoms daryti įtaką žmonėms mokamiems atlyginimams, maisto kainoms ir sprendžiant, kokius vaistus gali gauti asmenys.
„Visame pasaulyje privataus sektoriaus nariai negailestingai siekia mažesnių tarifų, daugiau spragų, mažiau skaidrumo, kitų priemonių, leidžiančių įmonėms kuo mažiau įnešti į valstybės biudžetą“, – pridūrė „Oxfam“.
Dėl intensyvaus lobizmo formuojant mokesčių politiką korporacijos gali mokėti mažesnius pelno mokesčius, taip atimdamos iš vyriausybių pinigus, kuriuos būtų galima panaudoti finansiškai paremiant skurdžiausius visuomenės narius.
„Oxfam“ duomenimis, įmonių mokesčiai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančiose šalyse reikšmingai sumažėjo nuo 48 proc. 1980 m. iki 23,1 proc. 2022-aisiais.
„Oxfam“ paragino įvesti pasaulio milijonieriams ir milijardieriams turto mokestį, kuris, anot jos, kasmet galėtų atnešti 1,8 trln. dolerių. Labdaros organizacija taip pat paragino apriboti generalinių direktorių atlyginimus ir suskaidyti privačias monopolijas.
